Kasmet Lietuvoje susikaupia apie 6 mln. tonų atliekų, kurių vis dar didelė dalis yra netinkamai tvarkoma. Specifinių, elektroninės įrangos ar baterijų, atliekų surinkėjai, tvirtina, jog įprotis viską mesti į vieną kibirą ar senus daiktus neribotą laiką sandėliuoti garažuose ir soduose, kenkia patiems gyventojams ir visai ekonomikai. Ryžtingų veiksmų ėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri numačiusi iki gegužės 1 d. atlikti prevencinius patikrinimus privačių namų kvartaluose. O už atliekų rūšiavimo prievolės nevykdymą numatytos baudos iki 2000 litų.
Trūksta informacijos apie specifinių atliekų rūšiavimą
Augant vartojimui, kasmet auga ir vieno žmogaus vidutiniškai pagaminamų atliekų kiekis. Šiuo metu, remiantis statistika, vienas gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta 300 kg šiukšlių. Aplinkosaugos ekspertai prognozuoja, jog nesikeičiant įpročiams, susidarančių atliekų skaičius tik augs.
Spalvotus konteinerius, kurie stovi jau daugelio daugiabučių kiemuose, pažįsta kone kiekvienas. Nors gyventojai aktyviai ir pastoviai informuojami, į kokį konteinerį, kokias atliekas reikia mesti, antrinių žaliavų konteineriuose vis dar atsiduria apie 30-40 proc. netinkamų rūšiavimui atliekų. Dar mažiau atliekų sulaukia specialūs konteineriai, skirti senoms baterijoms ar neveikiančiai elektroninei įrangai.
Mantas Varaška.
Lietuva vis dar skęsta nuo sąvartynuose besikaupiančių šiukšlių, nors sąvartynuose gali būti šalinami tik antriniam panaudojimui ar perdirbimui netinkamos atliekos. Aplinkosaugos specialistai pripažįsta, kad esami sąvartynai nėra skirti grandioziniams atliekų srautams, nes buvo projektuoti su mintimi, jog gyventojai ilgainiui taps sąmoningesni.
Nemaža dalis gyventojų seną ir neveikiančia buitinę techniką vis dar „sandėliuoja“ rūsiuose ar soduose. Jei rūpi sveikata, elektroninių atliekų nevertėtų kaupti ir, juolab, jų ardyti. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Mantas Varaška tvirtina, jog problemų tinkamai šalinant atliekas iš tiesų yra daug. Kadangi neveikianti elektronikos technika ar senos baterijos yra tokios atliekos, kurios negali būti išmetamos su kitomis atliekomis, gyventojams tenka įdėti pastangų norint jas tinkamai rūšiuoti ir atiduoti tolesniam perdirbimui. Taip pat nevisos biudžetinės įstaigos savo elektronikos atliekas perduoda legaliems atliekų surinkėjams.
Klaipėdos moksleiviai rodo pavyzdį
Siekiant paskatinti gyventojų sąmoningumą ir vartojimo įpročių kaitą, itin didelis dėmesys skiriamas jaunosios kartos ugdymui. Moksleiviams ekologija jau tampa ne tik mada, bet ir laisvalaikio praleidimo būdu. 10 Klaipėdos apskrities mokyklų dalyvauja Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamoje aplinkosauginėje akcijoje „Mąstau!Rūšiuoju!Gyvuoju!“. Šis projektas skatina įvairių miestų mokyklas rinkti pavojingas atliekas – senas baterijas ir perdegusias dujošvytes lemputes bei atiduoti jas perdirbti. „Akcijos, kuri vyksta 3 etapais, tikslas – supažindinti moksleivius su elektronikos atliekų surinkimo problematika bei rūšiavimo svarba. Siekiame ugdyti sąmoningą, ekologiškai mąstantį ir atsakingą jaunimą, kuriam rūšiavimas taptų natūraliu įpročiu”, - teigia EPA vadovas Mantas Varaška.
Akcijoje aktyviai dalyvaujančios Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos mokytojas Saulius Žukauskas pastebėjo, jog dalyvavimas projekte parodė didėjantį moksleivių susidomėjimą aplinkosauga, atliekų rūšiavimo svarba. Kiekviename etape daugiausiai atliekų surinkusi mokykla laimi galimybę nemokamai stebėti profesionalias krepšinio rungtynes ir susitikimus su krepšininkais. „Mąstau!Rūšiuoju!Gyvuoju!“ akcija ne tik sutelkė mokyklos bendruomenę tikslui - nugalėti, bet taip pat atkreipė mokinių dėmesį į namuose kaupiamas pavojingas sveikatai atliekas ir informaciją, kur jas galės pristatyti pasibaigus projektui”, - teigė S. Žukauskas. Pasak mokytojų, moksleiviai yra ta aktyvi visuomenės grupė, kuri sugeba įtraukti ir visą bendruomenę.
Specialūs konteineriai – kiekvienoje gyvenvietėje
Plečiamas atliekų surinkimo konteinerių tinklas skatina tinkamą Klaipėdos miesto atliekų rinkimą ir rūšiavimą. Klaipėdos regiono gyventojai šiuo metu seną elektroniką gali pristatyti į specialias EPA atliekų surinkimo vietas, didžiuosius prekybos tinkluose esančius konteinerius, buitinės technikos ir elektroninės įrangos pardavėjams. Turintieji stambios elektronikos atliekų gali išsikviesti ir jas perduoti Asociacijos vežėjui. Nešiojamos baterijos ir akumuliatoriai gali būti pristatomi į paštą, bibliotekas, „Lietuvos Spaudos“ kioskus, įvairias parduotuves, degalines. Konkrečias kone kiekvienoje gyvenvietėje esančias atliekų surinkimo vietas galima surasti ir EPA interneto svetainėje http://www.epa.lt/surinkimas
Dėl sudėtyje esančių pavojingų medžiagų sveikatai ir aplinkai, nei elektronikos atliekos, nei baterijos, negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų negalima patiems ardyti ir svarbu jas tinkamai rūšiuoti, o vėliau ir perduoti atliekų perdirbėjui. Panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą