Eksperto nuomonė
"Praėjusieji metai buvo vieni pačių geriausių Lietuvos pramonei, tačiau tokio ekonomikos augimo prognozuoti ir toliau nedrįsčiau - viską lems tiesioginių užsienio investicijų gausa. Akivaizdus yra ne tik Vyriausybės, bet ir visos Lietuvos nesuvokimas, kaip mums tai svarbu", - "NORD/LB Lietuva" suorganizuotoje konferencijoje teigė šio banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Prisimindamas įspūdingą į Europos Sąjungą (ES) įstojusios Airijos ekonomikos augimą, R. Rudzkis pabrėžė, jog tokį šuolį lėmė, be kita ko, ir užsienio investicijos.
"Visa šalis, ne tik valdžia, stengėsi prisivilioti "INTEL" koncerną, o Lietuvoje kažkodėl niekam neatrodo, jog investicijos yra tokios svarbios. Susigriebsim tik kritus ekonomikos augimui, tačiau daug gerų projektų jau būsime praleidę", - prognozavo analitikas.
Užsienio investicijų kiekiu Lietuva šiuo metu yra paskutinė tarp visų ES valstybių - mus lenkia net kaimynai latviai. Pernai vienam Estijos gyventojui vidutiniškai teko 4491 euras investicijų, latviui - 1411 eurų, o lietuviui - tik 1264.
Menko užsienio investuotojų dėmesio Lietuvai priežastys, anot R. Rudzkio, yra net kelios. Visų pirma mūsų šalis yra toliausiai nuo išsivysčiusių rinkų. Pavyzdžiui, suomiai fabriką geriau statys Estijoje, vokiečiai - Vakarų Lenkijoje. Norint nustelbti geografinį faktorių reikėtų patrauklių pasiūlymų, tačiau net ir mokesčių politika Lietuvoje esanti nepalanki. Valdžia ketina pajamų mokestį kitąmet mažinti iki 27 proc., nors Estijoje jis jau siekia 24 proc., ir jį numatoma dar sumažinti iki 20 proc.
Nepatrauklią užsienio investuotojams Lietuvą daro ir gausybė biurokratinių kliūčių. Anot R. Rudzkio, tai rodo tiek Pasaulio banko analizė, tiek verslininkų atsiliepimai.
Prognozuoja kainų augimą
Šiuo metu "vartotojo krepšelis" Lietuvoje yra perpus pigesnis nei ES šalių vidurkis, todėl, R. Rudzkio teigimu, peršasi išvada, jog Lietuvoje kainos augs sparčiau nei Vakarų Europoje. Tik įstojus į ES kainos mūsų šalyje jau augo greičiau nei euro zonoje, tačiau dar ne taip ženkliai.
"Abejonių nėra, kad augs ir pajamos, tačiau tai - visos šalies mastu, o atskiram žmogui gali būti kitaip", - sakė analitikas.
Anot jo, nors praėjusiais metais kainų augimas statistiškai ir nebuvo labai žymus, tačiau jį ypač pajuto žmonės, turintys mažesnę perkamąją galią. Pernai atpigo brangesnės importuojamos prekės, bet brango pigiosios, todėl mažiau uždirbančių žmonių patyrimo statistika gerai neatspindi.
Prognozuojama, kad praėjusiais metais beveik 3 proc. siekusi infliacija nesumažės ir ateinančius dvejus metus.
"Deja, neįmanoma ilgą laiką gyventi tokioje situacijoje, kai kainos neauga. Kainos ilgai nekilo dėl lito stiprėjimo tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu, taip pat ir dėl sparčios prekybos tinklų plėtros - jie "smaugė" tiekėjus dėl kainų. Šių priežasčių nebėra, todėl infliacija neišvengiama", - sakė R. Rudzkis.
Pasak analitiko, dėl tokios infliacijos 2007 metais negalėtume įsivesti euro, tačiau leidimas iš ES institucijų tikriausiai bus duotas, nes kiti makroekonominiai rodikliai esantys ne tokie jau blogi.
Skolinsimės daugiau
Paskutiniu metu augančius atlyginimus R. Rudzkis sieja, be kita ko, su nedarbo mažėjimu. 2003 metais Darbo biržoje užregistruotų bedarbių skaičius buvo 13,7 proc., o pernai - 10,2 proc., tačiau, anot analitiko, šis skaičius yra šiek tiek didesnis už esantį tikrovėje.
"Nemažai žmonių dirba šešėliniame versle ir, nors yra įregistruoti Darbo biržoje, darbo iš tiesų neieško. Taip pat šiokį tokį skaičių sudaro asocialūs asmenys, kurie nenori ar nesugeba dirbti. Taigi realus bedarbių skaičius nėra didelis, o tai sietina ir su didėjančia emigracija. Jei darbo jėgos nutekėjimas nemažės, galime pakliūti į ekonominį kolapsą", - sakė R. Rudzkis.
Analitikas stebėjosi, kad niekas iki šiol neužsakė jokių tyrimų, koks iš tiesų šalyje yra emigracijos mastas, nors partijų reitingų tyrimai daromi kone kas mėnesį.
Neoficialiais paskaičiavimais, per praėjusius metus galėjo išvykti apie 50 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Tai sudaro apie 3 proc. darbo jėgos.
Anot R. Rudzkio, dabar šalyje yra susiklosčiusi panaši padėtis, kokia prieš dvejus trejus metus buvo Estijoje. Ten vidutinis atlyginimas kasmet auga po 10 proc. Prognozuojama, kad ateinančius dvejus metus atlyginimai panašiai augs ir pas mus, nes darbo rinkoje dėl darbuotojų trūkumo jaučiamas spaudimas.
Be to, kurį laiką Lietuvoje augo BVP (2003 metais - apie 10 proc., pernai - 6,7 proc.), o atlyginimai nekilo. Kol kas atlyginimai vis dar atsilieka nuo BVP, todėl neabejojama, kad jie augs, tačiau kol pasieks ES lygį, dar teks nueiti ilgą kelią.
ES vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu lenkiame tik latvius. "Eurostato" duomenimis, 2003 metais Lietuvoje jis sudarė 350 eurų, Latvijoje - 312, Lenkijoje - 469, o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje - 3303 eurus.
Pasak R. Rudzkio, didėjantys atlyginimai ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai reiškia tai, kad vis daugiau bus imama paskolų. Nors mažėjant palūkanoms jau kilo skolinimosi bumas, tačiau lietuviai, lyginant su kitomis šalimis, prasiskolinę dar mažai, nes šis procesas suintensyvėjo paskutiniuosius dvejus metus. Skolinimosi daugės ir dėl darbo jėgos mažėjimo, nes, atsiradus darbuotojų trūkumui, imantieji paskolas jau nebebijo prarasti darbo, nes bet kokiu atveju rastų kitą.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą