Šios mažos Baltijos valstybės, prieš du dešimtmečius buvusios Sovietų Sąjungos dalimi, įtraukimas į euro zoną įprastomis aplinkybėmis turėtų būti laikomas monetarinės sąjungos augančios stiprybės ženklu.
Tačiau būtent šaltokas Estijos priėmimas parodė, kokie sunkūs Europai buvo 2010-ieji. Dabar aktualesnė tema yra ne naujos narės prisijungimas, o spėliojimai, kurios narės iki 2011 m. pabaigos gali pasitraukti iš euro zonos.
Daugelis mano, kad bendrosios valiutos žlugimas yra mažai tikėtinas, tačiau prieš dvylika mėnesių mažai kas galėjo prognozuoti, kad Graikija ir Airija bus priverstos prašyti Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos siekiant įveikti šalis apėmusią įsiskolinimų krizę.
Tuo tarpu Estija pakiliai priėmė euro įvedimą, nors yra manančių, kad dėl neaiškios euro ateities šios pergalės neverta sureikšminti.
Estijos ekonominių tyrimų instituto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 2010 m. gruodį euro įvedimą palaikė tik 25 proc. estų.
Estijos ministro pirmininko Andruso Ansipo (Andrus Ansip) nuomone, euras yra "absoliučiai būtinas" ir pritrauks užsienio investicijas, tačiau Estijos valdininkai nesako, kad jis bus panacėja.
Praeitais metais Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) sakė, kad "tiesa, jog euras nepagerins mūsų gyvenimo kokybės ir eksporto rodiklių praėjus dienai po jo įvedimo. Jis pagerino šias sferas dar prieš įvedimą".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą