Automobilio mokesčio, akcizo alkoholiui didinimo idėjos stumiamos į priekį

Automobilio mokesčio bei akcizo alkoholiui didinimo, numatant lengvatas mažoms alaus varykloms, idėjos stumiamos į priekį. Tokie pajamų šaltiniai yra svarstomi darbo grupėje per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti. Išvados, kurios bus teikiamos politinei tarybai, turėtų būti parengtos trečiadienį.

Trečiadienio rytą interviu "Žinių radijui" finansų ministras Rimantas Šadžius minėjo du su mokesčių pakeitimais susijusius pajamų šaltinius. Tai yra automobilio mokesčio įvedimas. Jo dydis nėra įvardijamas, tačiau tai turėtų būti "nedideli pinigai".

Pasak ministro, dar svarstoma apie tai, kokiais parametrais vadovaujantis bus skaičiuojamas automobilio mokestis.

"Mano galva, pats geriausias, turbūt ir objektyviausias (parametras - ELTA) - tai automobilio variklio tūris, kuriam galėtų būti (taikomas - ELTA) proporcingas mokestis. Kai kas kalba apie automobilio amžių, kai kas apie vertę, manau, diskusijos tęsis", - sakė R. Šadžius.

Finansų ministro teigimu, už šį mokestį surenkamų lėšų užtektų "padengti papildomoms išlaidoms, kurios atsirastų ne tik šiemet, bet ir kitais ar dar kitais metais išmokant kompensacijas tiems, kurių pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais".

Taip pat tęsiamos diskusijos apie akcizo alkoholiui didinimą. "Akcizų klausimas yra ant stalo, gaila, tai nėra pakankamai didelis ir tvarus pajamų šaltinis dėl labai paprastos priežasties - jeigu smarkiau padidinsi, sakykime, degtinės akcizą, tai degtinės gamyba lįs į pogrindį, slėpsis miškuose. Sumažėjus legaliai apyvartai gali pasirodyti, kad padidinęs akcizą tu gausi bendrų akcizo pajamų, dėl to mes tą turime daryti santūriai", - kalbėjo R. Šadžius.

Kalbėdamas apie akcizo didinimą ministras pirmiausia dėmesį atkreipė į silpno alkoholio gėrimo sidro kainas.

"Man atrodo, egzistuoja politinis sutarimas, kad pirmiausia reikėtų žiūrėti į kainas sidrų, tai yra silpnų alkoholinių gėrimų, kurių reklamos parduotuvėse yra labai spalvingos, o buteliukai labai gražiai atrodo, vilioja jaunimo akį. Šitų gėrimų kaina turėtų išaugti", - dėstė R. Šadžius.

Finansų ministras panašios pozicijos laikosi ir dėl alaus, tačiau užsiminė, kad mažoms alaus varykloms gali būti numatytos tam tikros išlygos.

"Alus - taip pat, tačiau čia mes neturime pamiršti ir savo aludarystės tradicijų. Viena iš tendencijų, kurią mes pastebėjome, kad alaus suvartojimas Lietuvoje mažėja. Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad uždrausti dideli stipraus alaus buteliai. Tačiau savo mažuosius aludarius, mano nuomone, turėtume paremti. Dėl to siūlysime akcizų lengvatą mažoms varykloms", - sakė R. Šadžius.

Finansų ministras nelinkęs pritarti konservatoriaus Kęstučio Masiulio pasiūlymui akcizais apmokestinti vaisvandenius ir traškučius, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei.

"Deja, mes negalime papildomai apmokestinti tokių produktų, nes ES egzistuoja harmonizuota apyvartos mokesčių struktūra. (...) Šiuo metu padidinti Pridėtinės vertės mokesčio arba įvesti papildomo akcizo toms prekėms, kurių nėra ES patvirtintame akcizinių prekių sąraše, negalime", - teigė R. Šadžius.

Ministro įsitikinimu, mažinti šių produktų suvartojimą tarp moksleivių reikėtų aiškinant jų kenksmingumą ir ribojant prekybą jais mokyklose.

"Aš pats nesu traškučių gerbėjas. Kadangi mano vaikai moksleiviai, tai matau šią problemą mokyklose. Kai kuriose mokyklose reikia papildomų priemonių, kad vaikai turėtų mažesnę prieigą prie šių produktų, tačiau - ne per kainą. Matyt, aiškinimas ir prekybos apribojimai mokyklose stovinčiuose prekybos automatuose būtų tinkamas kelias", - sakė R. Šadžius.

Tikimasi, kad papildomų lėšų atneš ir atsigaunanti ekonomika. Ministras pažymėjo, jog svarbu rūpintis, kad "ES lėšos būtų investuojamos efektyviai".

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus tvirtinama investicinių veiksmų programa naujam ES paramos 2014-2020 metų laikotarpiui. Tai dar bus derinama su Europos Komisija.

Vienas pagrindinių šios programos akcentų bus siūlymas nustatyti, kad dalis ES paramos taptų grąžintina.

"ES parama dabar yra dalijama kaip dovanos, tu jos neturi grąžinti. Dalį tos paramos, manau, turėtume teikti kaip grąžintiną su labai nedidelėmis palūkanomis. (...) Įvykdžius projektą ir padidinus energinį kokio nors pastato efektyvumą - mokėdamas už šilumą tu dalį tos kainos, kurią mokėjai anksčiau, dėl to, kad sutaupei šilumos, turėtum padėti atgal į fondą, kuris galėtų būti panaudojamas ne vieną kartą, o du, tris, keturis kartus. Taip gerokai padidėtų kiekvieno euro, kurį mes gauname iš struktūrinių fondų, jėga", - sakė R. Šadžius.

Skaičiavimus apie galimus kompensacijų finansavimo šaltinius finansų ministras pristatys Koalicijos Politinėje taryboje.

Kompensacijas už per krizę sumažintas pensijas ketinama išmokėti iki 2016 metų, primena ELTA.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė jau yra paskelbusi, kad pensijų kompensacijos nebus paveldimos.

Pensijos dėl ekonominės krizės praėjusios kadencijos Seimo sprendimu buvo sumažintos 2010-2011 metais.

2013 m. lapkričio duomenimis, senatvės pensijų gavėjų buvo 599,4 tūkst., netekto darbingumo pensijų gavėjų - 143,9 tūkst., invalidumo pensijų gavėjų - 70 tūkstančių.

Skaičiuojama, kad pensijų kompensavimui prireiks 443 mln. litų.