Avininkystė šalyje populiarėja lėtai

Avininkystė šalyje populiarėja lėtai

Lietuvoje avininkystė atsigauna, bet jos atsigavimo tempai per lėti. Rekordinis avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais. Auginama buvo 1,5 mln. avių. Mažiausiai (apie 12 tūkst.) avių buvo laikoma 2001 metais. Tai buvo riba, kai avininkystė Lietuvoje vos nežlugo.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje auginama apie 60 tūkst. avių. Avis augina arti 4 tūkstančių kaimo vietovėse gyvenančių žemdirbių. Iš jų stambesnes avių bandas turi apie 10 avių augintojų. Avių augintojai sako, kad avininkystės plėtrą stabdo pablogėjusios avių auginimo sąlygos, per maža, vos 17,5 tūkst., išsiderėta ėriavedžių kvota ir per menkas avininkystės populiarinimas.

Poreikis viršija pasiūlą

Kaip sakė LAAA vadovas Juozapas Mikutis, šalyje auginama apie 20 avių veislių. "Daugiausia auginama, ir tai yra teisingai, tradicinių veislių Lietuvos juodgalvių ir Lietuvos šiurkščiavilnių avių. Tos dvi genofondinės mūsų šalies avių veislės dotuojamos iš Europos Sąjungos. Vis dėlto 17,5 tūkst. kvota šios veislės ėriavedėms yra per maža", - sakė J.Mikutis. Jo manymu, nors avių šalyje daugėja, bet nepakankamai. Pagal avienos poreikį auginti avių reikėtų dvigubai daugiau. "Nepatenkiname ir Lietuvos poreikio, tad ką kalbėti apie eksportavimą. Avienos Lietuvoje žvalgosi musulmonai, daugiausia turkai. Sulaukiame pasiūlymų iš kitų Rytų valstybių, tačiau nieko negalime pasiūlyti, nes visa pas mus užauginama aviena suvartojama Lietuvoje", - kalbėjo J.Mikutis.

Avių augintojų asociacijos vadovo teigimu, vien džiaugtis avimis nepakanka. "Avis - malonus gyvulys, bet jas būtina ir prižiūrėti, reikia tam tikrų žinių, požiūrio. Gali kiekvienas auginti avį, bet verslu užsiimti reikia didesnio įdirbio. Vieniems avis auginti apsimoka, o kitiems neapsimoka. Labiausiai apsimoka, kai ūkyje dirba šeimos nariai, o tiems, kurie samdo, lieka mažiau. Avių mėsa yra labai gera, dietinė, turinti mažai cholesterolio, bet ne kiekvienas jos gali nusipirkti, nes auginimo sąnaudos didelės, mėsos išeiga iš avies nedidelė, todėl ir kaina didoka", - sakė J.Mikutis. Vienas kilogramas avienos kainuoja apie 30 litų.


Avis nėra tik mėsa. Iš daugumos pas mus auginamų avių gaunama ir vilna, ir kailis. Lietuvoje populiarėjančios Ostfryzų avys yra melžiamos, iš jų pieno gaminamas labai aukštos kokybės sūris. Anot avių augintojų asociacijos vadovo, avių auginimo nuosmukis daugelį atpratino nuo natūralios avių vilnos. Pastaraisiais metais avių vilna vėl populiarėja, atsiranda naujų karšyklų. Kelis kartus padidėjo kailių poreikis. Ir kaina.

Nelengvas verslas

Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Pranas Gaidamavičiaus augina Romanovo veislės avis. Jo avių banda savo dydžiu prilygsta tai bandai, kai avis auginti ima apsimokėti. Ketvirtį amžiaus avininkyste besiverčiantis P.Gaidamavičius augina apie 200-300 Romanovo veislės avių. Šios veislės avys, anot augintojo, yra perspektyvios dėl ypač geros mėsos ir kailio kokybės. Neseniai P.Gaidamavičiaus avių banda pasipildė vokiečių juodgalvėmis. Ketinama jų bandą plėsti.

Bandos dydis priklauso nuo daugelio dalykų: klimato, ligų, nuo avių augintojų priešų vilkų populiacijos. "Šiemet ir pernai atsikvėpėme nuo vilkų antplūdžio. Anksčiau dėl vilkų per metus netekdavome apie 40 avių. Pagalbos iš niekur nesulaukiame, draudikai drausti nenori. Apsaugoti nuo vilkų 60 hektarų plotą, kuriame ganosi avys, anot ūkininko, neįmanoma. Ėriukų tyko krankliai, lapės suėda vos gimusius.

Anot P.Gaidamavičiaus, avių augintojams gana didelė problema susirasti gerų darbininkų tokiam, regis, nesunkiam darbui kaip avių kirpimas. Avių kirpėjų jis susiranda Lenkijoje. "Žmonės mano, kad auginti avis labai lengva, bet nusivilia. Avininkystė atsigauna. Geri požymiai yra tie, kad šio verslo pradeda imtis ir jauni augintojai", - džiaugėsi avių auginimo veteranas.

Užsienio pirkėjų neieško

Biržiečių avių augintojų Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkyje auga arti pusantro tūkstančio avių. Tai vienas iš didžiausių avių ūkių šalyje. "Pradėjome nuo dešimties avių prieš 18-19 metų. Jeigu nebūtų užtekę optimizmo, turbūt nesidžiaugtume tuo, ką esame pasiekę šiandien. Jeigu nesužlugome, kai avių niekam nereikėjo, tai dabar tikrai neprapulsime", - įsitikinusi verslininkė. Milišiūnai augina trijų veislių avis. Lietuvos juodgalvės sudaro didžiausią bandos dalį. Be jų, dar augina mėsines Tekselių veislės ir melžiamas Ostfryzų veislės avis. Neseniai ūkininkai pradėjo auginti egzotiškosios Koburgo lapinių veislės avis. Anot ūkininkės, šios Lietuvoje mažai žinomos veislės avys - tik akiai pasidžiaugti.

"Parduoti avių mėsą nesudėtinga, turime savo pirkėjų ir su jais bendradarbiaujame. Apie pardavimą į užsienį negalvojame. Kaina visur panaši, tad verčiau jau dirbti savo rinkoje", - įsitikinusi K.Milišiūnienė. Anot jos, problemų auginant avis yra kaip ir visur. Viena iš rimtesnių - per menka parama augintojams. "Visos kainos didėja, o mes kainų didinti negalime, nes prarasime pirkėjus", - apgailestavo ūkininkė. Anot K.Milišiūnienės, kita problema yra vaistai nuo avių parazitų. Vaistų reikia turėti daugiau ir įvairesnių. Jie pas mus neregistruojami, nes Lietuva augina per mažai avių.

Milišiūnai vieni iš pirmųjų Lietuvoje prieš penkerius įsiveisė Ostfryzų veislės pieninių avių. Dabar jų turi 23. Avis melžia rankomis, o iš jų pieno pati ūkininkė savo sūrinėje spaudžia sūrį. Per dieną avis duoda 2 litrus pieno, o vienam kilogramui sūrio pagaminti reikia 4-5 litrų. Anot K.Milišiūnienės, klientų, norinčių įsigyti sūrio, netrūksta. Ūkininkė apgailestauja, kad Lietuvoje per mažai kalbama apie avienos produktus, jų vertę. "Kiek iš mūsų pačių, augintojų, informacijos išplaukia, tiek jos ir yra", - sakė ūkininkė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder