Bankai apetito neribos

Nesvarbu, kad lietuviai moka už bankų paslaugas brangiau nei latviai ir estai, o užsieniečiai čia, Lietuvoje, uždirbtą pelną išsiveža. Kiek iš Lietuvos žmonių galima tyčiotis? Kadaise mūsų valdžia leido užsieniečiams nusipirkti lietuviško kapitalo Vilniaus banką, Taupomąją kasą. O kokia mums iš to nauda? Kodėl mūsų visi turto pardavimai tik nuostolingi vietiniams?

Komitetas gina visuomenę

„Ar Konkurencijos taryba nemato, kad bankai nustatė beveik vienodus įkainius? Problema yra didelė, nes apiplėšiami žmonės vidury baltos dienos. Bankai kartais paima didesnį mokestį negu pats mokėjimas. Žmonės, kurie neturi galimybės naudotis elektronine bankininkyste, mūsų pensininkai, kurie jau to nebeišmoks, priversti eiti į banką, kito kelio nėra. Ir atėję į banką už kiekvieną mokėjimą turės mokėti po 8 litus - tai gana dideli pinigai žmonėms“, - po komiteto posėdžio sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.

Jo manymu, jeigu Lietuvoje būtų įsteigtas valstybinis komercinis bankas, situacija būtų visai kitokia, nes vyktų sveika konkurencija. Parlamentaro nuomone, esant tokiai situacijai, kredito unijoms reikėtų suteikti daug daugiau galimybių ir teisių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turėjo pastabų ir Lietuvos bankui, kuris, jo nuomone, galėtų aktyviau kontroliuoti komercinius bankus, teikti siūlymus, pavyzdžiui, kredito unijų įstatymų pataisas.

S.Kropas gina užsienio bankus

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas bandė įtikinėti, kad operacijos grynaisiais yra brangios ir nepadengia išlaidų. Jo vertinimu, didėjantys įkainiai už grynųjų pinigų operacijas yra „klientų elgseną keičiantis mokestis“, verčiantis naudotis tik elektronine bankininkyste.

Anot B.Bradausko, šiemet bankai vien už valiutos keitimą ir kitas grynųjų pinigų operacijas iš mūsų piliečių uždirbo daugiau nei 800 mln. litų pelno. Apetitams galo nėra.

S.Kropui labai nepatinka ir Seime jau svarstomas Finansų ministerijos siūlymas, kad didelės įmonės per neribotą laiką savo pelnu galėtų kompensuoti tik pusę anksčiau patirtų nuostolių. Kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.

„Komerciniai bankai per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“, - paaiškino finansų ministras Rimantas Šadžius.

S.Kropas pagrasino, kad Seimui priėmus naująjį įstatymą bankai gali apskritai pasitraukti iš Lietuvos, čia palikti tik savo filialus. O tokį statusą turintys padaliniai (kaip antai „Nordea“ ir „Danske Bank“) apskritai nemoka pelno mokesčių pas mus.

„Matote, kas darosi. Šitie bankai visaip mus šokdina, šantažuoja, gąsdina, o mes nieko negalime padaryti, nes neturime jokių alternatyvų“, - pareiškė B.Bradauskas, įsitikinęs, kad vienintelė alternatyva - valstybinio banko įsteigimas.

Kitur taip neplėšia

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė tvirtino, kad dėl didelių bankinių paslaugų įkainių labiausiai skriaudžiami socialiai jautriausi žmonės, kurie nesinaudoja kompiuteriu, neturi interneto.

„Dabar mes mokame ir už sąskaitos turėjimą, pavyzdžiui, 1 litą per mėnesį, mokame už pavedimo įvykdymą ir mokame trečią kartą, kai gauname tuos pinigus. Tai yra tokia tikrai reta Europoje situacija, kuri yra nevaldoma. Ji nevaldoma todėl, kad mes turime oligopolinę situaciją, mes turime kelis stambius žaidėjus rinkoje. Jiems net susitarti nereikia, jie pažiūri, ką daro vienas ar kitas, ir pagal tai reguliuoja savo gyvenimą. Todėl mes pamatėme, kaip draugiškai visi bankai nutarė: kodėl mums nepadarius 8 litų už grynųjų pinigų priėmimą?“ - po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R.Paukštė.

Nurodo labai nuskurdę

Lietuvos banko duomenimis, nors nesugriuvo nė vienas jokiam komerciniam bankui užstatytas butas nei kitas nekilnojamasis turtas, 2009 metais šalies bankai pranešė patyrę 3,7 mlrd. litų, o 2010-aisiais - 0,3 mlrd. litų nuostolių. Per 2011 ir 2012 metus bendras bankų sistemos pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų, tačiau jis esą dar nepadengė nurodytų nuostolių.

O pernai SEB bankas ir „Swedbank“ kartu sumokėjo vos daugiau nei 3 tūkst. litų pelno mokesčių. Paaiškėjus šiai skandalingai informacijai, Valstybinė mokesčių inspekcija ėmė tirti pinigų tarp bankų ir juos valdančių Skandinavijos bankų judėjimą.

- SEB bankas ir „Swedbank“ pernai už 2011-uosius mūsų valstybei sumokėjo tik 3000 litų pelno mokesčio. Kodėl taip leidžiame iš savęs tyčiotis? - „Respublika“ klausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ekonomisto Audriaus RUDŽIO.

- Viskas labai paprasta ir natūralu. Tai natūrali kapitalizmo kaip valstybės ir jos ūkio organizavimo būklė.

- Bet kodėl nuo tokio kapitalizmo nukenčia ne skandinavai, bet mes? Kodėl mes leidžiame su mumis taip grobuoniškai, godžiai elgtis? Juk skandinavai savo šalyse taip nesavivaliauja.

- Mes taip neleidome. Užsieniečiai natūraliai įgijo tokią teisę, kai privatizavo mūsų ūkio subjektus. Kai valstybės turtas buvo taip išparduotas, mes visose ūkio sferose likome be galimybės ką nors paveikti.

- Nejaugi neliko jokių svertų? Tai kam tada mums reikalinga Vyriausybė ar Seimas?

- Reikia turėti politinę valią ir politinę galią. Bet praktiškai beveik visos valdžios, kurios valdė Lietuvą, nesiekė kaip nors tuos procesus paveikti. Nebandė sumažinti užsieniečių apetitų.

- Gal nenori? Gal niekam jau nerūpi, kad lietuviai tik tam reikalingi, kad neštų bankams tik didesnius pelnus?

- O kaip jausti, kas ko nori? Jei realiai turime politines jėgas, kurios vykdo Lietuvos valstybės savarankiškumo, valstybės naikinimo, globalizacijos politiką, vadinasi, žmonės to nori.

- Manau, dauguma Lietuvos piliečių nori turėti savarankišką valstybę. Pajėgia apkarpyti komercinių bankų apetitus. Ar komerciniai bankai prarado butus? Jie nieko neprarado!

- O iš kur žinoti, ko žmonės nori? Tik rinkimų ir referendumų rezultatai gali parodyti, ko žmonės nori. Jei galvoja vienaip, o balsuoja kitaip, esame tai, kas esame. Atleiskite, aš šiandien piktas ant tautos.

- Valstybė faktiškai vos ne visa privatizuota. Ir beveik visais atvejais taip, kad mums būtų finansiškai nuostolinga. Žvejybos laivyną supjaustėme į metalo laužą. Pardavinėdami „Mažeikių naftą“, labai brangiai primokėjome amerikiečiams. Dalis privatizuotų gamyklų, įmonių visiškai išnyko. Kodėl visi pardavimo ir pirkimo veiksmai mūsų valstybei buvo tik nenaudingi?

- Ne visai taip. Privatizavimas ne visada buvo Lietuvai nenaudingas. Pavyzdžiui, Skuodo virvių fabriko privatizavimas buvo naudingas. Valstybei atkrito rūpestis juo rūpintis, į jį investuoti, eikvoti savo išteklius. Virvių rinka Lietuvoje išties yra konkurencinga ir laisva. Toks virvių fabrikėlis veikė sovietiniais laikais. Nemanau, kad toks fabrikėlis liko Lietuvos valstybės.

- O „Mažeikių nafta“? Žvejybos laivynas?

- Na, čia jau visai kiti reikalai. Manau, kad ir „Telekomo“ pardavimas nebuvo naudingas Lietuvos žmonėms. Tiesa, kai kas buvo neblogai. Užsieniečiai pirkėjai taip skubėjo atsiimti savo pinigus, kad privedė prie situacijos, jog Lietuvoje labai išvystyti mobilieji ryšiai. Bet ar nebuvo galima pasiekti to paties rezultato išlaikant „Telekomą“ Lietuvos valstybės rankose?

- Vadinasi, užsieniečiai toliau mus plėš, didindami tarifus, o mes tik nuolankiai žiopsosime ir mokėsime?

- Niekas tuo ir neabejoja. Kol valstybė nenutars, kad tą procesą pradeda valdyti.

- O gal jau neturime jokių priemonių priversti bankus ne didinti, bet mažinti paslaugų įkainius? Juk krizė jau pasibaigė.

- Tikrai yra priemonių priversti. Per mokesčius. Galima nutarti, kad už bankinį pavedimą iki 1000 litų galima imti 1 lito mokestį. O jei komerciniai bankai imtų daugiau, nei nustatyta, kiekvieną papildomą litą valstybė galėtų apmokestinti

90 proc.

- Lietuvos bankas taip pat galėtų imtis kokių nors ryžtingesnių veiksmų.

- Lietuvos bankas sunkiai gali paveikti. Lietuvos bankas turi labai apkarpytas galimybes, iš esmės jau nevykdo šalies centrinio banko funkcijos. O jei Lietuva įsives eurą, jei Briuselio įtaka didės, Lietuvos bankas apskritai gali tapti Europos centrinio banko smulkiu padaliniu.

- Negi Lietuvoje apskritai nebėra galių ir būdų priversti užsienio finansų įstaigas su vietos gyventojais elgtis taip, kaip elgiasi su saviškiais savose valstybėse? - „Respublika“ klausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ekonomisto Valdemaro KATKAUS.

- Galios visos - Lietuvos centriniame banke. Išskaidrinimą vieną padarė, bet turi ir daugiau galių. O jei kokių trūksta, tegul kreipiasi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą.

Kai subyrėjo „Snoras“ ir Ūkio bankas, jie nusinešė ir dalį bankų skyrių, padalinių tinklo. Mes pagal atsiskaitymo skyrius, tenkančius tūkstančiui gyventojų, esame Europos Sąjungoje žemiausioje vietoje. Fizinis bankų klientų prieinamumas labai apribotas. Bankams per brangu steigti naujus filialus, todėl stumia gyventojus į elektroninės bankininkystės erdvę. O jei esi ten, jau bankas nustato, kiek už pervedimus užmokėti. Būnant elektroninėje erdvėje, bankai jau gali daryti, ką nori. O jei žmonės nenorės taip atsiskaitinėti, bus stumiami į šešėlį.

- Tai kas mes savo valstybėje esame? Svetimų bankų įkaitai, privalantys jiems užtikrinti maksimaliausią pelną?

- Skandinavai viską darys, kad sustumtų mus į elektroninę erdvę. Švedijoje nuo šių metų kovo mėnesio SEB ir „Nordea“ jau neaptarnauja grynųjų pinigų ir ta pati schema stumiama į Lietuvą. Bet mūsų ir Švedijos piliečių pajamų lygis skirtingas. Statistikos departamento duomenimis, vienas statistinis žmogus Lietuvoje uždirba 854 litus. O vien už atsiskaitymą grynaisiais tenka mokėti 8 litus. Tai labai daug. Juk ir tada, kai parduotuvėse atsiskaitome banko kortelėmis, mokesčiai perskirstomi vartotojams.