Praėjusiais metais šalies komercinių bankų pelnai jau sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nežiūrint to kai kurių paslaugų įkainiai, ypač verslui – didėja.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas sako, kad centrinis bankas turėtų labiau įtakoti bankinių paslaugų įkainių dydžius. Tuo metu Lietuvos banko vadovas sako, kad bankų apetitą mažinti galima tik viešai lyginant jų įkainius, praneša LTV naujienų tarnyba.
Komercinių bankų pelnai pernai pasiekė 2007 metų lygį ir sudarė milijardą 140 milijonų litų. Pasak centrinio banko vadovo, bankams tai pavyko, mažinant sąnaudas.
Seimo biudžeto ir finansų komitete konstatuota, kad nežiūrint uždirbamų pelnų, bankai vis dar nenoriai skolina verslui, o kai kurių paslaugų įkainiai toliau auga.
„Mes kada palyginam tuos pačius įkainius, pavyzdžiui, pervedimus eurais, Lietuvoj įkainiai yra 8-9 kartus didesni nei Latvijoj arba Lenkijoj, tas nėra normalu. Pervedimų įkainiai internetinėje bankininkystėj yra smulkmena palyginus su tuo, kas ten darosi“, – argumentavo K. Glaveckas.
Lietuvoje veikiančių bankų kai kurių paslaugų įkainius galima palyginti ir šiuo metu Lietuvos banko tinklalapyje.
Pastaruoju metu daugėjant kreditų unijų, žadama griežtinti jų steigimo reikalavimus. Pavyzdžiui, reikalauti didesnio įstatinio kapitalo. Šiuo metu jis yra 15 000 litų. Taip norima griežtinti jų vadovų atsakomybę.
Po „Snoro“ bankroto, išmokėjus jame apdraustus indėlius komercinių bankų likvidumas padidėjo. Didžioji dalis indėlių esą liko bankuose. Gyventojai juose laiko 25 milijardus litų, verslas – 18 milijardų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą