Dar vidurvasarį paskutinis skandinavų bankas padidino savo paslaugų banko padaliniuose įkainius. Visi bankai kaip susitarę gieda, jog taip nori paskatinti naudotis internetine bankininkyste. Kitu atveju kaskart teks kloti 8 litus ir daugiau už komunalinių mokesčių pavedimus.
Plonina piniginę
Nuo liepos 1-osios „Swedbank“ padaliniuose įsigaliojo nauji įkainiai už grynųjų pinigų operacijas. Nauji įkainiai kituose - DNB, DANSKE bei SEB - bankuose įsigaliojo dar pernai. Pabrango tos operacijos, kurias šiuo metu naudojantis interneto banku ir bankomatais galima atlikti pigiau arba iš viso nemokamai.
„Šis įkainių pakeitimas - nuoseklus žingsnis siekiant sutelkti banko padalinių veiklą į finansines konsultacijas, paskatinti elektroninės bankininkystės įrankių naudojimą“, - viltingai kalba „Swedbank” atstovas Saulius Abraškevičius.
Kitu atveju pagal naujus įkainius minėtame banke už grynųjų pinigų pervedimą teks pakloti mažiausiai 8 litus arba 0,3 proc. nuo pervedamos sumos. SEB ir DNB banke kiek pigiau - nuo 3 iki 7 litų, o norint susimokėti už komunalines paslaugas teks krapštyti 5 litus už kiekvieną banko padalinyje atliktą operaciją. Tuo metu internete užteks 0,80-1,40 lito už kiekvieną minėtą operaciją.
Tad būtent dėl šių įkainių padidinimo bankai tikisi, jog jų padaliniuose nebebus tokių apgulčių, kokios yra dabar, bei bus taupomas darbuotojų
laikas.
Deja, padidėjusių įkainių pensininkai neišvengs dėl paprasčiausios priežasties - jie nesinaudoja nei internetine bankininkyste, nei internetu.
Internetu nesinaudoja
Bankų duomenimis, 1 iš 3 senjorų bent kartą per mėnesį prisijungia prie internetinės bankininkystės.
„Per mėnesį „Swedbank“ interneto banką aplanko beveik 65 tūkstančiai senjorų ir šis skaičius auga. Įspūdį daro senjorų imlumas - perpratę elektroninės bankininkystės funcionalumą, jie prisijungia vidutiniškai kartą per savaitę ir interneto banko naudojimo įpročiais mažai kuo skiriasi nuo jaunimo“, - tikino S.Abraškevičius.
Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys radikaliai prieštarauja banko atstovo pateiktiems.
2012 m. Lietuvoje internetu naudojosi 67,2 proc. gyventojų. Pagal atskiras amžiaus grupes interneto naudotojų procentas pasiskirsto taip: 16-24 metų - 98,1 proc., 25-34 metų - 90 proc., 35-44 metų - 80,5 proc., 45-54 metų - 64 proc., 55-64 metų - 35,9 proc., 64-75 metų - vos 13,7 proc.
Apsimeta atsakingais
Nors bankai teisinasi, kad paslaugų įkainius padidino tik dėl to, kad į bankų padalinius plūstų mažesnis skaičius klientų ir šie atsižvelgę į kainas naudotųsi internetine bankininkyste, ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius įsitikinęs, jog taip žmonių iš bankų tikrai neišvarysi. Jis taip pat prisiminė Lietuvos banko signalinius žingsnius, kai buvo imtasi priemonių įkainiams sureguliuoti: „Bet tas nepadėjo“.
„Bankai yra komercinis dalykas, jų tikslas nėra taupyti jūsų pinigus. Tad uždrausti bankams kelti įkainius nėra jokios priežasties ar pagrindo“, - aiškino K.Jaskelevičius.
Ekonomistui keisčiausia, kai bankai apie save kalba kaip apie socialiai atsakingą verslą, tačiau realybėje diktuoja kitokį modelį: „Visa šita butaforija į akis krenta jau ne pirmus metus. O tuo jau tikrai gali susirūpinti net ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas. Juk kalba viena, o daro priešingai“.
Anot K.Jaskelevičiaus, toks žmonių skatinimas naudotis internetu yra absurdiškas, nes yra daugybė unikalių situacijų. Tuo taip pat labai lengvai gali pasinaudoti sukčiai.
„Paskambins, pasakys, kad jums sutvarkys internetu mokesčius, sumokės už telefono paslaugas, padarys reikiamus pavedimus. Ir tikės tas senas žmogus, pasakys kodus ir viskas. O kitą rytą vėl skamba laikraščiai, kaip sukčiai išviliojo tūkstančius. Komerciniai bankai, jei jau tokie socialiai atsakingi yra, galėtų suteikti tam tikras lengvatas senjorams. Bent jau jiems. Tegu taiko įkainį, bet minimalų, 2 litus, o ne 8, kaip yra dabar“, - siūlė K.Jaskelevičius.
Vaidievutis Ipolitas GERALAVIČIUS, buvęs Lietuvos banko valdybos narys:
Lietuvos bankas yra daręs įkainių tyrimą, kiek jie yra pagrįsti, kiek ne. Tai gerokai per maži buvo įkainiai piniginėms operacijoms, kortelių daugiau mažiau normalūs, o už pervedimus - vieni šiek tiek per dideli, kiti irgi normalūs. Bet kada čia tas buvo. Dabar įkainiai padidėjo.
Priežastis paprasta - palūkanų pajamos bankuose mažėja, vidutinė marža išlieka nepaprastai maža, tai bankai priversti kažkaip uždirbti pinigus. O kas tada? Belieka įkainiai, komisiniai ir visi kitokie mokesčiai, kuriuos bankas taiko.
Tai nėra gerai. Bet mūsų problema yra ta, kad teoriškai ji lyg ir egzistuoja, bet praktiškai labai abejoju dėl tobulo konkurencijos veikimo. Tokiu būdu stambūs bankai gali diktuoti savo sąlygas.
O kad bankai įvardija save kaip socialiai atsakingą verslą, tai čia tas pats, kas tikėti vaistų reklama, kad išgėręs iškart pasveiksi.
Banko pareiga būtų atsižvelgti į senjorus, bet vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad ko nesumokės pensininkas, turės sumokėti kažkas kitas. Liūdniausia, kad pensinio amžiaus žmonės yra labiausiai apleista ir pažeidžiama grupė. Jie yra vienintelė žmonių grupė, kuri tikrai blogai gyvena. Visi kiti per daug skundžiasi.
Tad gyvename pagal bankų sukurtas taisykles. Mokėjimo srityje turime daug besisteigiančių mokėjimo įstaigų, tas pačias kredito unijas, kurias čia visi labai mėgsta keikti. Aišku, iš dalies pelnytai. Tačiau pensininkas vis tiek geriau laikys savo pinigus patikimoje organizacijoje, o tai yra bankai.
Trūksta Konkurencijos tarybos įsikišimo, bet nėra taip lengva tuos dalykus nustatyti. Tam reikia gerų specialistų, gerų norų ir labai gero palaikymo. Ar visa tai Konkurencijos taryboje yra - aš labai abejoju.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą