Bankams žada uždėti apynasrį

Smulkieji verslininkai sveikina tokią Europos Sąjungos (ES) institucijų iniciatyvą, nes dabar finansinėms institucijoms už tai, kad klientai galėtų atsiskaityti kortelėmis esą reikia atseikėti gana didelė pelno dalį.

Tačiau bankų atstovai akcentuoja, kad naujos direktyvos naudos pirkėjai esą gali ir nepajusti - viskas priklausys nuo to, kaip elgsis jiems naudingo teisinio reguliavimo sulaukę pardavėjai ir paslaugų tiekėjai.

Mažins mokesčius

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas planuoja, jog atsiskaitymo mokestis debeto kortele negalės viršyti 0,2 proc., o kredito kortele - 0,3 proc. pirkinio ar paslaugos vertės.

"Šios ribos bus taikomos ir tiems mokesčiams, kuriuos verslo subjektams taiko bankai, ir tiems, kuriuos klientams taiko prekių ar paslaugų pardavėjai", - rašoma EP pranešime spaudai.

Skaičiuojama, jog Lietuvoje prekybininkai bankui vidutiniškai moka nuo 0,8 iki 2 proc. siekiantį mokestį nuo pirkinio vertės. Pagal šį skaičių esame vidutiniokai ES.

Europos centrinio banko skaičiavimais, 2013 m. beveik pusė atsiskaitymų Lietuvoje įvyko banko kortelėmis. Dažnai už jų aptarnavimą mokama nepagrįstai brangiai, todėl naujoji direktyva visiems ES pirkėjams per metus sutaupys apie 730 mln. eurų.

Europos Parlamentas už pataisą balsuos balandį, todėl tikėtina, kad mokesčiai galėtų mažėti nuo kitų metų.

Mokesčiai - didžiuliai

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius sveikino galimai nuo kitų metų įsigaliosiančią direktyvą.

Verslininkų atstovas aiškino, jog dėl sumažėsiančių mokesčių terminalų galbūt ir nepadaugės, tačiau daugeliui prekybininkų nuo pečių nukris sunki mokesčių našta.

"Tarp smulkiausių verslininkų terminalai nėra populiarūs - juos brangu įrengti, bankai ima nemažus mokesčius. Iš jo nėra naudos, nes Lietuvoje vis dar vyrauja atsiskaitymo grynais pinigais tendencija", - aiškino D. Botyrius.

D. Botyrius akcentavo, jog neretai bankams tenka sumokėti 4-5 ar net daugiau procentų nuo prekės kainos. Kai kurios įmonės sumoka šimtus ar net tūkstančius litų mokesčių.

"Verslininkas iš savo pelno turi sumokėti mokesčius. Jei apyvarta didelė, bet pelnas - mažas, ir tie centai turi reikšmę", - aiškino verslininkų atstovas.

Nors bankai taiko mažesnius mokesčius dideles apyvartas turintiems prekybos centrams, D. Botyriui nėra tekę girdėti, jog smulkiesiems verslininkams būtų taikomos išlygos ir sumažinami mokesčiai.

Paima liūto dalį

D. Botyrius akcentavo, jog minėtų centų reikšmę verslui galima pastebėti ir degalinėse. Esą vis labiau populiarėja nuolaidos kurui, jei mokama grynaisiais pinigais.

To neneigė ir itin pigiai degalus pardavinėjančios "Jozitos" degalinių direktorius Jonas Jokubauskas.

Mažų degalų kainos paslapties degalinės vadovas neslepia - degalinėse nerasite terminalų kortelėms aptarnauti. Čia galima atsiskaityti tik grynaisiais

"Bankai pasiima didesnį procentą uždarbio, nei gaunu aš dirbdamas pats. Kortele galbūt bus galima atsiskaityti, jei bankai įgaus proto", - žodžių į vatą nevyniojo J. Jokubauskas, pridūręs, jog bankai nuo litro degalų sau atsiskaičiuoti norėtų apie 3-4 euro centus.

Kad nemažą dalį uždarbio reikia atiduoti bankams, neslėpė ir aksesuarais Klaipėdoje bei kituose miestuose prekiaujantis Tomas.

"Įsivaizduokite, moku 1,8 proc. nuo prekės vertės, 12 euro centų mokestį už pavedimą bei kiekvieną mėnesį fiksuotą 9 eurų mokestį už terminalą", - šnekėjo verslininkas, teigęs, jog bankai susišluoja nemaža uždarbio dalį.

Abejoja nauda pirkėjui

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas pasakojo, jog atsiskaitymas kortelėmis populiarėja tarp pirkėjų ir pardavėjų. Per metus bankas pradėjo dirbti su 900 partnerių.

"Verslininkas, kuris naudojasi terminalu, moka tam tikrą mokestį. Tik nuo jo priklauso, ar mokestis perkeliamas pirkėjui. Kiekvienu atveju mokestis yra nustatomas individualiai: nuo įrangos kiekio, kam priklauso įranga, kiek bus operacijų ir panašiai", - šnekėjo A. Vilkancas.

Esą atsiskaitymas kortele kainuoja ne tik prekybininkui, bet ir bankui - susidaro tarptautinių sistemų mokesčiai, perdavimo kaštai ir kitos sąnaudos.

"Jei bus priimta atitinkama direktyva, bankų pajamos sumažės. Tai bus naudinga prekybininkui, bet ar sumažėjimą pajus gyventojas, priklausys nuo to, ar kainas sumažins pardavėjai ir paslaugų tiekėjai", - svarstė DNB banko atstovas.

Pirkimas kortele populiarėja

Kad Lietuvoje daugėja atsiskaitymų banko kortelėmis, rodo ir oficialiai skelbiama statistika.

Lietuvos banko ataskaitoje už 2013-uosius metus stebimas aiškus bankinių kortelių populiarėjimas.

Nors atsiliekame nuo kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių, 2013 metais mokėjimo kortelėmis atliktų mokėjimų vertė pasiekė rekordinę beveik 10 mlrd. litų sumą.

2013 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 53 mokėjimo kortele operacijos, tačiau tai - žymiai mažiau už kitas ES šalis. Lietuvos banko analitikai skaičiuoja, jog 77 litai iš 100 išgryninami, o likusiais atsiskaitoma prekybos vietose.

Lietuvos bankų asociacijos statistikoje taip pat stebimas mokėjimo kortelėmis populiarėjimas. 2014 metų lapkričio mėnesį kortelėmis buvo atsiskaityta 20,8 mln. kartų už 3,1 mlrd. litų. 2013 metų lapkritį atsiskaitymų būta milijonu mažiau, išleista 200 milijonų litų mažiau.

Nesunku paskaičiuoti: taikant 0,8 iki 2 proc. pirkinio vertės mokestį nuo gyventojų kortelėmis išleistų 3,1 mlrd. litų bankai per mėnesį surinko nuo 24,8 mln. iki 62 mln. litų. Pritaikius naująją direktyvą nuo tos pačios sumos bankai daugiausia galėtų uždirbti 9,3 mln. litų.

"Sumažinus atsiskaitymo mokesčius galėtų atsirasti kortelės ir kiti mokesčiai"

Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Šis klausimas bankininkams kelia susirūpinimą: sumažinimas iki 0,2 proc., kaip dabar yra Suomijoje ar Olandijoje, mums galėtų būti ir žalingas. Jei kiekviena šalis nustatytų tokius ribojimus, kažin ar investuotojai ryžtusi investuoti į elektroninių paslaugų plėtrą. "Visa" ir "Mastercard" tarpbankinis mokestis šiuo metu siekia 1 procentą. Suomijoje šis mokestis sudaro tik 0,18 procento, tačiau ten - daugiau gyventojų ir įvykdoma žymiai daugiau operacijų.
Kad būtų padengtos investicijos, sumažinus atsiskaitymo mokesčius galėtų atsirasti kortelės ir kiti mokesčiai. Estai kategoriškai prieštaravo tokiam pakeitimui, nes jie mano, kad tai ribos paslaugų teikimą ir sumažins jų prieinamumą, nes nebebus motyvacijos investuoti.