Pastačius Universalų žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines - pirsą, birios žemės ūkio produkcijos krova, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik 2 kartus, o jeigu lygintume ją su 2010-aisiais, augimas siektų daugiau nei 8 kartus.
Rekordiniai mėnesiai
Šių metų spalis ir lapkritis kompanijai "Bega" rekordiniai: vien per šiuos du mėnesius perkrauta beveik 1 mln. tonų krovinių. Apie 15 proc. bendrą krovos augimą visų pirma lėmė per naująjį Universalų žemės ūkio produktų krovos terminalą kraunami lietuviški eksportiniai grūdai bei kita biri žemės ūkio produkcija, taip pat pastaraisiais mėnesiais pradėjusi augti birių bei skystų trąšų krova.
Pastaroji per 10 šių metų mėnesių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 7 proc. Ypač auga Rusijos bei Baltarusijos gamintojų skystų trąšų eksportas per specializuotą "Begos" skystų trąšų terminalą. Atsižvelgdama į tai, kompanija šią vasarą investavo į rezervuarų parko remonto bei apšiltinimo darbus. Tai užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį skystų trąšų apdorojimą itin šaltu metų laiku.
Išnaudojamos naujos galimybės
Šiuo metu savo įkarštį pasiekęs grūdų eksporto sezonas ypač sėkmingas kompanijai "Bega", mat ji eksportuotojams galėjo pasiūlyti visiškai naujas modernias technines ir technologines krovos iš geležinkelio vagonų į sandėlius bei į didelio tonažo laivus galimybes.
Dabartiniu metu Universalaus žemės ūkio produktų terminalo talpyklos yra beveik pilnai pripildytos eksportinių grūdų, kurie netrukus bus pakrauti į laivus ir išgabenti gavėjams Europoje ir Azijoje. Iki Naujųjų metų apie 120 000 t talpinantys terminalo sandėliai bus pilnai pakrauti ir iškrauti dar bent kelis kartus.
Paprastai grūdų eksporto sezonas tęsiasi iki vasario-kovo mėnesio. Tačiau darbas terminale nenutrūks ir tuomet, mat technologiškai jis yra pritaikytas tiek birių žemės ūkio produktų eksportui, tiek importui, todėl terminalas ne tik tenkina lietuviškų ar kaimyninių šalių grūdų eksporto poreikius, bet kartu didelio tonažo laivais gali priimti ir importinę žemės ūkio produkciją, kurios poreikis vietinėje bei aplinkinių šalių rinkose pastaruoju metu taip pat sparčiai auga.
Projektinis terminalo pajėgumas siekia apie 2,5 mln. t per metus. Bendros kompanijos investicijos į šį terminalą bei krovos įrangą ir technologijas, įskaitant žemės sklypo paruošimą statyboms (senų pastatų griovimą, tinklų iškėlimą bei naujų tiesimą), siekė apie 80 mln. Lt.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu investavo 52 mln. Lt į pirso statybą. Šiuo metu dar laukiama, kada prie pirso bus pasiektas projektinis - 14,4 m - akvatorijos gylis. Nors kompanija jau dabar priima "Panamax" ir "Post Panamax" tipo laivus, pasiekus projektinį gylį prie krantinių, šis krovos kompleksas taps dar patrauklesnis krovinių siuntėjams ir gavėjams, mat bus galima pilnai pakrauti didelio tonažo laivus.
Investuoja į pridėtinės vertės kūrimą
Kompanija "Bega" investuoja ne tik į krovos plėtrą, bet ir į pridėtinės vertės paslaugų teikimą uoste.
Bendrovė jau kurį laiką teikia birių krovinių - trąšų, pašarinių priedų, kalcinuotos sodos, o pastaruoju metu ir žemės ūkio produktų - fasavimo į įvairaus dydžio maišus paslaugas. Atsižvelgiant į augančius rinkos poreikius dalį produkcijos tiesiai iš uosto krovinių gavėjams pristatyti atitinkamai supakuotą, ši paslauga yra plečiama.
Kompanija šiemet investavo į birių žemės ūkio produktų fasavimo į maišus įrangą ir gerokai padidino šios paslaugos apimtis. Naujos investicijos į pakavimo įrangą susijusios su Universalaus žemės ūkio produktų terminalo atsiradimu ir jo veikla. Atsižvelgiant į partnerių poreikius, "Begoje" į įvairaus dydžio maišus yra pakuojama importinė žemės ūkio produkcija, kuri yra orientuota į Rytų rinkas. Taip pat kompanija savo teritorijoje į konteinerius krauna maistinius grūdus. Pripildyti konteineriai ant geležinkelio platformų gabenami į konteinerių terminalą, kur yra pakraunami į laivus. Tokiu būdu lietuviški eksportiniai maistiniai grūdai gabenami net į Australiją, Indoneziją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą