Bendradarbiauti rengiant ES teisės aktus verslininkai neskuba

Tendencija

Norą susipažinti su naujomis Europos Sąjungos iniciatyvomis ir daryti įtaką Europos Komisijos rengiamiems teisės aktų projektams bei sprendimams kol kas pareiškė vos keliolika šalies įmonių.

Anot Ūkio ministerijos vidaus rinkos koordinavimo vyriausiosios specialistės Aurelijos Žulkutės, sausį ministerijos surengtame seminare, kuriame buvo teikiama informacija apie bendradarbiavimą su Europos Komisija bei paaiškinti atrankos kriterijai, verslo įmonių ir organizacijų atstovų dalyvavo gana nemažai. Iki šiol sulaukta tik apie penkiolika paraiškų.

Klaipėdiečių nėra

A. Žulkutės teigimu, paraiškos formą norintieji dalyvauti Europos Komisijos konsultacijose buvo paprašyti užpildyti iki vasario 1 dienos, bet jų gavus tiek nedaug, teikimo laikas bus pratęstas.

Specialistė patikino, jog įmonės neturėtų baimintis atrankos, nes jokių formalių kriterijų įmonei atmesti beveik nėra, gali dalyvauti įvairaus dydžio įmonės iš įvairiausių sektorių.

"Tarp 15 paraiškas užpildžiusių įmonių yra ir smulkių, ir stambių. Jų veikla taip pat labai įvairi, nors gal šiek tiek daugiau yra gamybininkų, o iš maitinimo sektoriaus dar nesikreipė niekas", - sakė A. Žulkutė.

Beje, tarp užpildžiusiųjų paraiškas nėra nė vienos įmonės iš Klaipėdos, o į Ūkio ministerijos organizuotą seminarą buvo atvykęs tik vienas uostamiesčio atstovas.

"Tai suprantama, galbūt žmonėms iš Klaipėdos į Vilnių važiuoti per toli. Mes galvojame, jog reikėtų patiems verslininkų asociacijose pristatyti informaciją apie minėtas konsultacijas. Galbūt įmonės tuomet dalyvautų aktyviau", - svarstė A. Žulkutė.

Tolesnių darbų grafikas dar nėra sudarytas, tačiau planuojama to imtis jau šį mėnesį.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Lietuvai nustatytą kvotą konsultacijose turėtų dalyvauti bent 40 įmonių, bet, A. Žulkutės teigimu, pageidautina, kad jų būtų dar daugiau.

Trūksta bendravimo

Pasak Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus, kol kas nė viena iš asociacijos vienijamų įmonių neužsiminė norinti dalyvauti Europos Komisijos rengiamose konsultacijose. "Per mažai informacijos", - paaiškino K. Linkus.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus Viktoro Krolio teigimu, visi verslininkai informaciją "gaudo" atskirai, o juk rūmai tam ir yra, kad gautų žinias ir jas pateiktų savo nariams.

"Galbūt Ūkio ministerija nenori dirbti su tokia sistema kaip mūsų rūmai, galbūt jie bandys veikti per verslo informacijos centrus. Beje, kol kas ir iš jų nieko negirdėti", - stebėjosi V. Krolis.

Direktorius pastebėjo, jog informacijos apie būsimas konsultacijas lyg ir netrūksta, Ūkio ministerijos tinklapyje ji pateikiama, tačiau galbūt ne visi atsiverčia tą tinklapį ar apskritai naudojasi internetu. Taip pat ne kiekvienas turi galimybę nuvykti į Vilnių.

"Reikia ne laukti, kol kas nors kreipsis, o patiems ateiti - gal iki seniūnijų, gal per savivaldybes dirbti. Dabar apskritai neaišku, kas ir su kuo dirba atskirose zonose. Taip pat įdomu, kaip jie nusprendžia, iš kur yra paraišką pateikusi įmonė - pavyzdžiui, daug jų yra įregistruotos Vilniuje, o dirba Klaipėdoje", - sakė V. Krolis.

Beje, nors ir šiek tiek kitokios, konsultacijos su Europos Komisija, apeinant Ūkio ministeriją, rengiamos Klaipėdos Europos verslo informacijos centro prie Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Komisija teikia įmonėms informaciją apie vienokius ar kitokius ES įstatymus, o verslininkai atsakinėja į biuleteniuose pateiktus klausimus, išsako savo nuomonę, informuoja apie veiksnius, darančius įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Vis dėlto A. Žulkutės teigimu, šios konsultacijos nėra tokios reprezentatyvios, kaip su įmonėmis, numatytomis pagal kvotą. Klausimai taip pat esantys labiau politinio ar bendro pobūdžio.

"Jos labiau skirtos visos visuomenės, ne tik verslininkų, nuomonės formavimui. Be abejo, jos taip pat turi įtakos Europos Komisijos priimamiems sprendimams", - anksčiau "Vakarų ekspresui" buvo sakiusi A. Žulkutė.

Bendraus tiesiogiai

Europos Komisijos konsultacijose dalyvauti ir daryti įtaką ES teisės aktams norintys verslininkai turėtų užpildyti paraišką, kurios forma yra pateikta internetiniame Ūkio ministerijos tinklapyje, o vėliau su Europos Komisija jie bendrautų tiesiogiai.

"Mes registruojame įmones savo vidaus apskaitai, turime patikrinti, ar, pavyzdžiui, konsultacijose dalyvauti pageidaujanti įmonė nėra fiktyvi ir panašiai. Vėliau įmonės pačios registruosis Komisijos tinklapyje ir bendraus jau tiesiogiai. Jei iškils kokių klausimų, žinoma, galės kreiptis į mus, nes į Vilnių paskambinti juk paprasčiau negu į Briuselį", - sakė A. Žulkutė.

Tiesa, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis kol kas dar nėra pasirengusi ir pati Europos Komisija.

"Dabar yra parengiamasis periodas, Europos Komisija turėtų atnaujinti savo tinklapį. Kol kas jis yra tik senųjų ES narių kalbomis, o Komisija žadėjo tinklapį išversti ir į naujųjų valstybių narių kalbas. Kai tai bus padaryta, įmonės galės pačios registruotis ir pradėti konsultuotis", - sakė specialistė.

Europos Komisija, kuriai, be kita ko, yra priskirta išimtinė teisė rengti ES teisės aktų projektus, konsultacijas su verslo įmonėmis inicijavo siekdama pagerinti verslo sąlygas Europos Bendrijoje ir iš anksto įvertinti rengiamų aktų poveikį verslui. Konsultacijų tikslas yra plėtoti tiesioginį dialogą tarp 25 Europos šalių verslo bendruomenių ir pačios Komisijos.

Pirmąsyk konsultacijos buvo surengtos dar 2003 metais. Dabar jose dalyvauja jau daugiau kaip 2 400 verslo įmonių, o šiemet, prisijungus ir naujosioms ES valstybėms, jų skaičius turėtų išaugti iki 3 288.

Giedrė NORVILAITĖ