Biokuro gamykla smarkiai padidins rapsų paklausą

Laisvojoje ekonominėje zonoje

Lapkritį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pradėsiančios veikti iš rapsų sėklų ir kitų papildomų žaliavų metilo esterį gaminsiančios UAB "Mestilla" savininkai žada radikaliai pakeisti situaciją šalies biokuro rinkoje.

"Linas ir viza" agroverslo grupei priklausanti įmonė šiuo metu vykdo paruošiamuosius gamyklos statybos darbus. Pačias statybas ketinama pradėti birželį.

Investuos 105 milijonus

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veiksianti įmonė užims 3,2 ha teritoriją. Tai bus didžiausia ir moderniausia tokio tipo gamykla šalyje. Ji iš rapsų sėklų ir kitų papildomų žaliavų gamins metilo esterį (biodyzeliną) - žaliavą muilo ruošinių, tepalų, biokuro, plastifikatorių, skalbimo miltelių ir kitų gaminių gamybai.

Investicijos į šį metilo esterio gamybos projektą viršys 105 mln. litų. Gamykloje dirbs apie 60 darbuotojų. Planuojama kasmet pagaminti 115 tūkst. tonų metilo esterio. Iki šiol Lietuvoje biodegalai gaminami nedideliais kiekiais. Jų gamyba šalyje pradėta 2004 metais.

"Mestila" žaliavai kasmet supirks apie 300 tūkst. tonų rapsų, kurie yra biodyzelino gamybos žaliava. Pirmaisiais veiklos metais planuojama perdirbti 140 tūkst. tonų rapsų.

Gamybos proceso metu iš tonos rapsų gaunama 365 kg aliejaus, o likusią dalį sudaro išspaudos. Vėlesnio proceso metu iš tonos rapsų aliejaus pagaminama tona metilo esterio.

Rapsai - geriausia žaliava

Žaliavą "Mestillai" tieks UAB "Linas ir viza", Lietuvoje užsiimanti rapsų ir javų auginimo programų organizavimu bei tarptautine prekyba žemės ūkio žaliavomis. Metilo esterio gamybai reikalingi rapsai bus priimami ir saugomi visoje Lietuvoje išdėstytuose derliaus priėmimo punktuose.

Didžioji dalis žaliavos bus kaupiama "Linas ir viza" grūdų centro elevatoriuose Joniškyje, Kėdainiuose, Vilkaviškyje. Žemaitijoje rapsus priims AB "Kretingos grūdai", kurioje bendrovė "Linas ir viza" 3 metų laikotarpiui išsinuomojo 40 tūkst. tonų talpyklas.

"Linas ir viza" atstovai prognozuoja, kad smarkiai augant rapsų paklausai, daugės juos auginančių žemdirbių. Kol kas Lietuvoje net pačiais palankiausiais rapsų auginimui 2005 metais žieminių rapsų derlingumas tesiekė 2,7-3,0 t/ha, kai (Europos Sąjungos) ES vidurkis - 3,6 t/ha.

Pasaulyje tokioje gamyboje dar naudojamas ir palmių, sojų aliejus, tačiau iš šių žaliavų pagaminto biokuro užšalimo laipsnis neatitinka ES standartų. Iš rapsų aliejaus pagamintas biodyzelinas pasižymi geriausiomis savybėmis, nes jis tinkamas naudoti atšiauraus klimato sąlygomis.

Europos biokuro gamyboje rapsai sudaro 84 proc. visos žaliavos, antra pagal populiarumą žaliava yra saulėgrąžos.

Pagal ES direktyvas, Lietuva privalo plėsti ekologiškų degalų naudojimą. Iki 2010 metų pabaigos ekologiški priedai degaluose turi sudaryti ne mažiau kaip 5,75 proc. bendro šalyje transportui naudojamo kuro.

Žygimantas MEŠKAUSKAS