Kai koks nors bedarbis skolinasi pinigų net nežinodamas, kaip sugebės grąžinti skolą, jam geriausiu atveju pasukiojama pirštu prie smilkinio ir parodomos durys.
Kai valstybė planuoja uždirbti vos trylika milijardų, o išleisti - per 18 mlrd. litų, džiūgaujama, kad, nors ir teks skolintis, pavyko
suformuoti ne tokį jau ir blogą valstybės biudžetą. O skolas grąžins
anūkai.
Praėjusį trečiadienį pasislapsčiusi daugiau nei tris valandas už uždarų durų vėliau viešai transliuojamame posėdyje Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų biudžeto projektui, kuris, premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, nusileido į 2006 m. lygį. Bet tas lygis tik pagal pajamas, tačiau išlaidomis gerokai šoktelėjome į priekį ir aplenkėme laiką, nes 2006 m. deficitas siekė 1,747 mlrd. litų, o kitiems metams planuojamas 5,176 mlrd. litų deficitas. Tačiau tikrovėje iždo skylė gali siekti 11 mlrd. litų (85 proc. valstybės pajamų), nes pagal dabartines tendencijas biudžeto pajamos siektų ne 13, o 11,5–12 mlrd. litų, „Sodrai“ ir kitoms valstybės reikmėms papildomai realiai reikėtų dar apie 1,5 mlrd. litų.
Užuot tą skylę mažinusi Vyriausybė nusiuntė rinkoms sig-nalą, kad Lietuvai kitąmet reikės pasiskolinti apie 8 mlrd. litų viešojo sektoriaus finansų skylėms kamšyti. Analitikai kalba, kad kitąmet vien biudžete skolos valdymo išlaidos ir palūkanos atsieis ne mažiau kaip 1,7-1,8 mlrd. litų. T.y., jeigu nori rogutėmis važinėtis, netingėk jas ant kalno užtraukti. Deja, tokių pastangų kol kas niekas nerodo.
Kad ir kaip ten būtų šiais metais, Vyriausybė katastrofiškai nusmukdė biudžeto įplaukas – kitais metais jai tenka skolintis beveik antrą valstybės biudžetą, jei tiek kas nors iš viso skolins. Be to, iš varganų biudžeto įplaukų atėmus mokėtinas bankams didžiules palūkanas už iždo skolas, valstybės realios pajamos dar sumažės apie 2 mlrd. litų.
Mažėjančios biudžeto pajamos ir siekis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą stipriai riboja biudžeto išlaidas visoms sritims. Staigus ekonomikos lėtėjimas smarkiai mažina valstybės biudžeto pajamas, kartu valstybės biudžeto išlaidos mažinamos tiek, kad galėtų būti išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas. Tik dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų bendros valstybės biudžeto išlaidos, palyginti su 2009 metais, didėja apie 2 proc.
Biudžeto pajamos
Daugiausia pajamų į 2010 m. valstybės biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – daugiau kaip 6 mlrd. litų, arba beveik pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Tiesa, tai yra 3,7 proc. mažiau, nei planuojama gauti 2009 metais.
Akcizų į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti per 3,25 mlrd. litų, tai sudaro apie 24,8 proc. valstybės biudžeto pajamų. Palyginti su 2009 m. planu, akcizų numatoma gauti 0,3 proc. mažiau.
Gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą planuojama gauti per 3,3 mlrd. litų, tai sudaro daugiau kaip penktadalį visų nacionalinio biudžeto pajamų. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, palyginti su 2009 m., tai bus maždaug ketvirtadaliu mažiau.
Pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginti su 2009 m., tai yra beveik perpus mažiau.
Nemenką kitų metų valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys ES struktūrinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą. 2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro
7,89 mlrd. litų, palyginti su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais.
Svarbiausi darbai
Ministrų kabinetas apsispręsdamas dėl veiklos prioritetų 2010 m. nusprendė, kad viena pagrindinių veiklos krypčių - tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių panaudojimas, įdiegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį.
Siekdama, kad valstybės tarnyba pirmiausia tarnautų žmogui, būtų efektyvi ir orientuota į konkrečius rezultatus, Vyriausybė savo veiklos prioritetu 2010 m. įvardijo valstybės tarnybos reformą. Itin svarbus prioritetas - apskričių reforma, kuria siekiama iki 2010 m. liepos 1 d. panaikinti regioninės valdžios lygmenį - apskričių administracijas, jų funkcijas ir įstaigas paskirstant nacionaliniam arba savivaldos lygmeniui.
2010 m. bus vykdomos struktūrinės permainos socialinėje srityje, Vyriausybė parengs ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą, kuria bus siekiama skaidrumo, sąsajų su realia ekonomine padėtimi, užtikrinamas ilgalaikis stabilumas.
Dar vienas Vyriausybės prioritetinis tikslas - sveikatos apsaugos reforma, siekiant reorganizuoti ne visada efektyviai veikiantį sveikatos įstaigų tinklą, taip pat kad paslaugos taptų plačiai prieinamos.
Skaičiai
Apie sunkmetį akivaizdžiai liudija makroekonominiai rodikliai. Bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant 2009 m. II ketvirtį su 2008 m. II ketvirčiu, sumažėjo 20,2 procento. Valstybės biudžeto deficitas 2008 m. siekė 3,2 proc. BVP, o šiais metais jis gali siekti 9,5 proc.
2010 m., jeigu nebus priimti reikalingi viešųjų finansų konsolidavimo sprendimai, deficitas gali siekti 14 proc. BVP. Valstybės skola auga - 2008 m. ji siekė 15,6 proc. BVP, 2009 m. - 30 proc., o 2010 m. gali siekti 46 proc. BVP.
Didėja nedarbas - 2008 m. jis siekė 5,8 proc., 2009 m. II ketvirtį - 13,6 proc., o 2010 m. gali siekti 20 proc.
Eksportas 2009 m. sausio-liepos mėn. sumažėjo 32,2 proc., palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, nukrito ir vartojimo lygis - mažmeninės prekybos apyvarta 2009 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2008 m. rugpjūčio mėn., sumažėjo 27,9 proc.
Virgaudas GUDAS, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą