Vyriausybėje vakar šią problemą svarstė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“, „Lietuvos energijos“, LESTO bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovai.
Anot premjero, situaciją lėmė anksčiau padarytos klaidos, kai ruošiant atitinkamus pirkimo planus ir strategijas buvo neįvertintos galimos grėsmės. Viena iš jų yra ta, kad praėjusiais metais Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė susitarimą, pagal kurį pirmenybė teikiama per Latviją į Lietuvą atitekančiai elektrai, ir tik vėliau ji perkama iš trečiųjų šalių - Rusijos ir Baltarusijos.
Kaip vienas kaltininkų buvo įvardytas buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Nors premjeras žadėjo, kad buitiniams vartotojams elektra nebrangs, nei jis, nei VKEKK vadovė Diana Korsakaitė planuojamų priemonių neatskleidė. Mat jos paaiškės Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą.
Savo ruožtu energetikos ministras J.Neverovičius sakė, kad siekiant padidinti konkurencingumą artimiausiu metu bus įvertinta tarp elektros perdavimo operatorių veikianti schema.
„Kadangi Estijos perdavimo sistemos operatorius pasiūlė koreguoti sutartį, mes taip pat matome galimybę pateikti ir mūsų pasiūlymus, kaip ta sistema galėtų veikti racionaliau”, - sakė energetikos ministras.
D.Korsakaitės teigimu, apie kitas elektros brangimo priežastis bus galima kalbėti po VKEKK atlikto tyrimo.„Kokios galėtų būti kitos priežastys, komisija šiuo metu atlieka tyrimą. Mes tikimės iki mėnesio pabaigos, pirmą lapkričio savaitę gauti tyrimo rezultatus”, - sakė D.Korsakaitė.
Kęstutis DAUKŠYS, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas:
Pirmiausia buvusi Vyriausybė sugebėjo palikti tokią bangą Lietuvai, kad ta elektros kaina gali bet kada kisti, visiškai nepriklausomai nuo Lietuvos valstybės. Nežiūrint į tai, kad mes turime valstybinės gynybos įmones, valstybinius perdavimo, skirstymo tinklus, tai buvo suorganizuota biržoje. Neturime pakankamai jungčių, kad joje žaistų du, trys, geriausiu atveju, keturi žaidėjai.
Taip pat buvo pasirašytas tam tikras susitarimas, kuriuo buvo nutarta, kad pirmumas bus suteiktas Baltijos šalių gamintojams. Tai yra estams, latviams ir lietuviams. Ir iš to susiformavo padėtis, kad, laikantis šių susitarimų, elektros kaina užaugo. Kada rinka būna rimta, tada vienas kitą pardavėjas prižiūri, o čia praktiškai prasideda monopolinė rinka.
Premjeras praėjusiais metais žadėjo sumažinti VIAP‘ą ir tokiu būdu pagerinti bendrą elektros kainą.
Susitarimą pasirašė elektros perdavimo įmonių vadovai, bet pats įstatymas, kuris leido biržą atiduoti ir kuris atvedė iki tokios padėties, buvo priimtas konservatorių laikais. Manau, kad tai yra neišmanymo reikalas. Gal kažkurie žmonės tai labai sąmoningai padarė, bet buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tiesiog apie tuos dalykus neišmanė. Pas mus dažnai taip atsitinka.
Valstybė iš anksto numatė, kad čia liks birža ir tikėjosi, kad bus normali konkurencija, o dėl jos elektros kaina bus žema. Tai apsimesdami tokiais naiviais, valstybė šioje sferoje paliko be jokių įrankių - nei intervencinių kainų, nei gamybos intervencinės, nei išankstinių kontraktinių išpirkimų. Tai yra likome neapsaugoti ir dėl to visi Lietuvos žmonės dabar moka brangiau. Ir baisumas didysis ne tai, kad dabar mokame brangiau, nes daugelis įmonių yra pasirašiusios metines sutartis su fiksuota kaina, bet bėda yra tai, kad ta kaina kitais metais natūraliai kils. Ir ta kaina bus pakelta, ir visus kitus metus mokėsime brangiau.
Džiaugiuosi tik tuo, kad Vyriausybė ėmėsi taisyti padėtį, skubiai reikia žiūrėti, kaip tą kainą sureguliuoti. Nes tai įmanoma. Čia yra Vyriausybės uždavinys.
O dabar iš viso to pabrangimo uždirbo Estijos ir Latvijos perdirbimo tinklai. Tai jų uždarbis.
3 - Tiek centų premjeras Algirdas Butkevičius 2014 metais žadėjo sumažinti elektros kainą
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą