Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad derliais nesiskundžia Telšių, Šiaulių apskričių ūkininkai, o rokiškėnai suka galvas, kaip ištraukti iš dirvos liūčių apsemtas gėrybes.
„Iš pradžių situacija atrodė itin grėsminga kopūstų augintojams, o paskui ji pasitaisė. Morkos auga gražios, bet viskas priklausys, kaip orai leis jas rudenį nuimti iš laukų, nes dabar kritulių jau tikrai per daug“, - sakė Z.Cironkienė.
Nepaisant, kad derlius mažesnis ir yra sunkumų jį nuimti, daržovių ir bulvių kainos panašios kaip ir pernai.
„Oras neužsakomas, o dėl kainų mes matome, kad pasiūlos ir paklausos balansas nieko nelemia - supirkėjai yra stiprioji pusė, kuri diktuoja kainas, ir didesnių ūkininkams nesiūlo. Jie gali rinktis, iš ko pirkti - atsiveža ir iš Lenkijos, kur šiandien pigios produkcijos yra pakankamai“, - sakė pašnekovė.
Vartotojams ši konkurencija tik į naudą - lenkiška produkcija realizuojama labai konkurencingomis kainomis, tačiau daugelis tautiečių pageidauja lietuviškų daržovių.
„Bulvių mes vidaus rinkoje užauginame per daug, nes valgytojų mažėja - žmonės emigruoja, - pastebi Z.Cironkienė. - Todėl ir geras derlius kelia rūpesčių - kur ir už kiek jį reikės parduoti“.
Devynis stambius bulvių augintojus jungiančios kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ atstovas Remigijus Grumčius ramina, kad lietuviškų bulvių valgytojai jų nepritrūks, mat bendrai šalyje tikimasi vidutinio bulvių derliaus. Jų kainos paaiškės iki spalio pabaigos.
„Kainas gali pakoreguoti ir eksporto rinkos, nes Europos pietines valstybes - Italiją, Ispaniją, Balkanų šalis - degino karščiai ir jų žemės ūkio kultūros gerokai nukentėjo, - sakė R.Grumčius. - Kas neturės kur bulvių sandėliuoti, gal rudenį išsiparduos pigiau, o kam pavyks išsaugoti, pavasarį gali tikėtis geresnės kainos. Bet lietuviškų bulvių tikrai visiems užteks“.
Rokiškio rajone ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė bulvių atsargų žiemai pirkti maišais nepataria, nebent iš gerai pažįstamo augintojo.
„Šiandien nusipirksi, o po savaitės ar dviejų gali tekti tas bulves išmesti, nes jos ims pūti. Labai daug drėgmės gavusios bulvės laikosi prastai, jas reikia nuolat perrinkinėti, - sakė ūkininkė. - Aš pati sodinau tik 15 arų šeimos reikmėms, bet jau aišku, kad kasti nebeapsimokės, nebent iš karto nukastas išvirti ir sušerti gyvuliams. Gal kokiame Varėnos krašte, kur smėliukas ir lietus nėra toks pavojingas, bulvės ir nepūva - tai bent šiokia tokia konkurencija lenkiškoms bulvėms susidarys...“
Rokiškio rajono ūkininkų sąjungai vadovaujanti moteris apgailestavo, kad čia nenuimta didelė dalis vasarinių kviečių, miežių, avižų, žirnių: „Kai kuriuose laukuose prilyta tiek, kad neįvažiuoja kombainai. Ūkininkai patirs nuostolių, o prekybininkai sakys: „Blogas ruduo, prastas derlius, tai mes priversti didinti kainas...“
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad duona negali brangti, nes grūdai pigūs: „Supirkimo kainos laikosi žemos jau kelinti metai ir nematyti jokių ženklų, kad jos artimiausiu metu keistųsi. Tai nepriklauso nuo prikultų grūdų, nuo pasiūlos - viską lemia pasaulinės kainos, o biržose jos žemos“.
Lietuvoje grūdų supirkimo kaina šįmet šiek tiek didesnė negu pernai, tačiau, primena A.Macijauskas, pernai didžioji dalis grūdų buvo pašariniai, todėl ir pigesni.
„O lyginant maistinių grūdų kainas, šįmet jos net šiek tiek žemesnės negu pernai, taigi duona brangti neturėtų, - sakė jis. - Duonai grūdų mes prisiauginame su kaupu: iš bendro iki 6 mln. t grūdų derliaus maistui sunaudojame tik apie 200 tūkst. tonų“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą