Darbo kodekse siūloma atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarties
Įsigaliojus Seimo priimtam naujajam Darbo kodeksui, politikai, vykdydami savo pažadus, jau siūlo jį taisyti.
Vieną iš projektų parengęs ir įregistravęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad projekto rengimą paskatino priimto Darbo kodekso nuostatos, kurios "akivaizdžiai mažina darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies saugumą bei didina darbdavio pranašumą".
A. Sysas, kuris kodekso pataisas teikia kartu su Seimo nare Giedre Purvaneckiene, siūlo atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarties. Jis siūlo numatyti, kad maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos. Politikas ragina atsisakyti galimybės keisti darbo grafikus net išimtiniais atvejais; įtvirtinti imperatyvią nuostatą dėl darbo laiko apskaitos tvarkymo visiems darbuotojams.
Darbo kodekse A. Sysas siūlo numatyti, kad pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po keturių valandų darbo. Politikas ragina įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių, būtų mokamas padidintas palyginti su normaliomis sąlygomis, darbo užmokestis.
Darbo kodekso pataisose siūloma atsisakyti imperatyvios nuostatos dėl interesų konflikto vengimo. A. Sysas ragina neleisti nukrypti nuo darbo teisės normose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, net jeigu darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 VDU (vidutiniai darbo užmokesčiai); taip pat įtvirtinti nuostatą dėl laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo.
"Projekto tikslas - naujajame Darbo kodekse įtvirtinti teisės normas, kurios bent iš dalies suteiktų darbuotojui kaip silpnesnei darbo santykių šaliai tam tikrą saugumą ir garantijas, kurie, siekiant darbo santykių lankstumo ir liberalizavimo, atsidūrė antrame plane", - sako A. Sysas.
Seimo priimtame Darbo kodekse yra imperatyvi nuostata vengti interesų konflikto; leidžiama nukrypti nuo darbo teisės normose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, jeigu darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 VDU; laikinojo įdarbinimo įmonėms licencijavimas nėra numatytas.
Nuo kitų metų įsigaliosiančiame Darbo kodekse į darbo sutarčių rūšių sąrašą įtraukiama nauja rūšis - nenustatytos apimties darbo sutartis; maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį; numatyta darbo (pamainų) grafikų keitimo galimybė išimtiniais atvejais.
Pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tvarkyti tik darbuotojų, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojų, dirbančių naktį, ir darbuotojų, dirbančių nenustatytos apimties darbą, darbo laiko apskaitą; pietų pertrauka suteikiama ne vėliau kaip po penkių valandų darbo; už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių, nėra mokamas padidintas palyginti su normaliomis sąlygomis nustatytas darbo užmokestis.
Seimas, ilgai diskutavęs dėl naujo Darbo kodekso, rugsėjo 14 dieną įteisino naują darbo santykių reguliavimą. Parlamentarai nepritarė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymams Darbo kodeksui, kuriais buvo siekiama labiau socialiai apsaugoti darbuotojus.
Seimas paliko galioti šių metų birželio 21 d. savo priimtą naują Darbo kodeksą, primena ELTA.
Kaip siūlė D. Grybauskaitė, parlamentarai į Darbo kodeksą negrąžino nuostatos, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių dalis.
Politikai pripažino, kad priimant naują Darbo kodeksą buvo padaryta tam tikrų klaidų, todėl žadėjo siūlyti taisyti kai kurias šio dokumento nuostatas.
Naujasis Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 d.
Rašyti komentarą