Vladimirui Putinui siunčiant paliaubų signalus – karo šešėlyje daugėja įtampos ir prieštaravimų

Tuo metu naujausi įvykiai, įskaitant smūgius Rusijos pajėgoms ir augančią įtampą tarptautinėje arenoje, kelia klausimą: ar tai tik trumpa pauzė kare, ar signalas apie galimus didesnius pokyčius?

Putinas pranešė Trumpui apie pasirengimą „paskelbti paliaubas Pergalės dienos proga“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs „paskelbti paliaubas Pergalės dienai“. Apie tai jis informavo JAV lyderį Donaldą Trumpą telefonu, pranešė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Pasak jo, pokalbis truko daugiau nei pusantros valandos.

„Donaldas Trumpas teigiamai įvertino neseniai Rusijos paskelbtą Velykų paliaubas. Šiuo atžvilgiu Vladimiras Putinas informavo savo amerikiečių kolegą apie pasirengimą paskelbti paliaubas ir Pergalės dienos šventimo laikotarpiu“, – sakė J. Ušakovas.

Jis teigia, kad D. Trumpas „aktyviai parėmė šią iniciatyvą“.

Pasak J. Ušakovo, JAV prezidentas V. Putinui sakė, kad susitarimas dėl „konflikto Ukrainoje sprendimo jau artėja“.

„Trumpas ir Putinas išreiškė panašias nuomones apie Vladimiro Zelensko vadovaujamos vyriausybės elgesį, pareikšdami, kad ji vilkina konfliktą“.

Ukrainiečiai išguldė krūvą Kadyrovo vyrų

Ukrainos karinės žvalgybos padaliniai, koordinuodami veiksmus su teritorinės gynybos pajėgomis, surengė operaciją, per kurią su Rusija susijęs „Rosgvardijos“ dalinys, žinomas kaip „Achmat“, kuris susijęs su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu, patyrė didžiausių nuostolių nuo plataus masto invazijos pradžios.

Trečiadienį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad operaciją įvykdė specialiojo dalinio „Šamanbat“ kovotojai, iš dalies surinkti iš Ičkerijos diasporos karių, kartu su Ukrainos 104-ąja teritorinės gynybos brigada „Horyn“ ir remiami karinės žvalgybos operacijų padalinių. 

Anot pranešimo, Ukrainos pajėgos, taikydamosi į grupuotę, naudojo bepiločių orlaivių smūgių ir artilerijos derinį, sunaikino jų karinį transportą ir šarvuočius. 

Agentūra nurodė, kad žuvo mažiausiai 40 rusų kovotojų, dar daugiau kaip 80 buvo sužeisti. 

Trumpas tvirtina, kad Putinas buvo pasiruošęs sudaryti taikos susitarimą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas prieš kurį laiką neva buvo pasiruošęs sudaryti taikos susitarimą, tačiau jam „sutrukdė tam tikri asmenys“. 

Šį pareiškimą jis išsakė Baltuosiuose rūmuose susitikęs su misijos „Artemis-2“ astronautais.

 „Manau, Putinas norėtų matyti sprendimą dėl Ukrainos. Tai gerai“, – teigė JAV prezidentas. 

D.Trumpas taip pat pranešė pasiūlęs V.Putinui įvesti dalines paliaubas. 

Jo nuomone, Kremliaus vadovas galėtų tam pritarti. 

Estijoje prezidentas sulaukė kritikos dėl pasisakymų apie Rusiją

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sukritikavo prezidento Alaro Kariso poziciją dėl būtinybės ateityje megzti dialogą su Rusija bei „praleistų galimybių“ deryboms karo pradžioje. 

Kaip praneša leidinys ERR, tokias mintis prezidentas išsakė antradienį vykusio oficialaus vizito Suomijoje metu. 

Pažymima, kad jis ir jį priėmęs Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, jog Europa galiausiai turės pradėti dialogą su Rusija dėl taikos po karo Ukrainoje ir pasimokyti iš klaidų, padarytų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. 

Užsienio reikalų ministras M.Tsahkna pabrėžė, kad tokia prezidento pozicija prieštarauja Estijos užsienio politikai. 

Kim Jong Unas giria karius, kurie susisprogdino kovoje su ukrainiečiais

Kim Jong Unas pagyrė Šiaurės Korėjos karius, kurie kovodami su Ukrainos pajėgomis Rusijos vakarinėje Kursko srityje susisprogdino granatomis, kad išvengtų sučiupimo.

Taip Šiaurės Korėjos vadovas patvirtino, kad ši ekstremali mūšio lauko praktika egzistuoja. 

Vis daugiau įrodymų, įskaitant žvalgybos ataskaitas ir perbėgėlių liudijimus, rodo, kad Šiaurės Korėjos kariams aiškiai nurodoma griebtis savęs susprogdinimo ar kitų savižudybės formų, kad nepakliūtų į priešininkų rankas.

2024 m. Šiaurės Korėja pasiuntė apie 14 000 elitinių karių prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Kariai buvo pasiųsti į mūšį aplink pasienio miestą Sudžą, kurį Ukrainos pajėgos užėmė tą vasarą per netikėtą įsiveržimą. 

Pasak Pietų Korėjos ir Ukrainos pareigūnų, intensyviose kovose žuvo daugiau kaip 6 000 šiaurės korėjiečių