Darbuotojams, neišėmusiems iš apyvartos įtartinų euro banknotų, grės 1-5 tūkst. litų bauda

Už įtariamų, kad gali būti padirbti, euro banknotų ir monetų neišėmimą iš apyvartos bei už įtariamų, kad gali būti padirbti, euro banknotų ir monetų neperdavimą kompetentingoms institucijoms įgaliotuosius darbuotojus siūloma bausti nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų bauda; pakartotinai nusižengus bauda didėtų nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Tai numatyta finansų ministrės Ingridos Šimonytės antradienį Seimui pristatytame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projekte. Po pateikimo projektui pritarė 73 Seimo nariai, 1 balsavo prieš ir 1 susilaikė.

Projektu siekiama įgyvendinti europinių reglamentų, nustatančių priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos, veikimo nuostatas.

Pagal dabartines kodekso nuostatas nustatyta juridinių asmenų vadovų administracinė atsakomybė už įtariamų, kad gali būti padirbti, euro banknotų ir monetų neišėmimą iš apyvartos. Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti kitą subjektą - juridinių asmenų įgaliotus darbuotojus, kurie būtų atsakingi už įtariamų, kad gali būti padirbti, euro banknotų ir monetų neišėmimą iš apyvartos.

Projekte siūloma įtvirtinti ir vadovų atsakomybę: nesiėmimus priemonių, numatytų siekiant užtikrinti pinigų padirbinių aptikimą, juridinių asmenų vadovams grėstų nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data - spalio 18 d.