Dėl situacijos pieno sektoriuje protestuos apie 3000 ūkininkų

"Niekas nekalba apie tai, kad kažkas gyvulius kankins. Mes esame ES valstybė, ūkininkai kitose šalyse atsiveda gyvulius, pažiūrėkite, Anglijoje po prekybos centrus akcijos metu vedasi karves. Tai yra normalu, tai yra demokratijos išraiška", - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.

Pasak jo, į protestą turėtų atvykti apie 3000 ūkininkų iš skirtingų Lietuvos regionų.

"Nors esu diplomatinių kelių šalininkas, bet dalyvausiu jau dvyliktojoje protesto akcijoje", - teigė A. Stančikas.

Ūkininkų atstovai situaciją pieno sektoriuje vadina žūtbūtine kova dėl išlikimo.

"Šiandieninė situacija, kuri yra žemės ūkyje pieno sektoriuje, kelia didžiulį nerimą, nes jeigu šiandien nesiimsime griežtų ir teisingų priemonių, tai rytoj galbūt nebekalbėsime apie pieno sektorių, nes jis gali sulaukti tokio likimo, kokio sulaukė linų sektorius", - sakė A. Stančikas.

Jis apgailestavo, kad nepavyksta šiais klausimais rasti dialogo kelių su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

"Šiandien didžiulės problemos yra su Žemės ūkio ministerija, nes paskutiniu metu ji nelabai nori kalbėtis su savivalda, organizacijomis, o bando sprendimus priimti vienašališkai ir vadovautis principu, kad savivalda yra jai pavaldi", - sakė A. Stančikas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pasigedo dialoge su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene nuoseklumo.

"Dabar parvažiavusi iš Briuselio ji vieną kartą šneka, kad jau remia smulkius, paskui sako, kad ūkių nuo vienos karvės iki penkių jau nereikia (remti. - ELTA), paskui pamato, kad mes nepritariame, sako, kad remsime tik iki 200 karvių, taip pat - ir dėl išmokų toks chaosas, pinigų švaistymas. Mes, ūkininkai, nematome tunelio gale šviesos", - piktinosi J. Vilionis.

Pauliukų žemės ūkio bendrijos pirmininkas Andriejus Štombergas irgi sakė, kad į protestą einama ne iš gero gyvenimo.

"Man širdį skauda, ir šiandien atsikėlęs važiuoju ir galvoju, valdžia pasiima 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pieno, prekybininkai - 24-25 proc., perdirbėjai pasiima, ir viskas nukrenta ant ūkininkų. Jeigu ūkininkas gauna 6-10 euro centų, arba jeigu didesnis - 10-16 euro centų, tai kaip gali iš to išgyventi. (...) Vien iš galvijų gavome 500 tūkst. eurų nuostolių, tai reikia įsivaizduoti, kaip atlyginimus žmonėms mokėti, jeigu pajamos sumažėjo beveik tris kartus", - retoriškai klausė A. Štombergas.

Pienininkai reikalauja 76 mln. eurų nuostoliams už 2015 metus kompensuoti.

Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, valstybė taip pat turėtų svarstyti ne tik PVM lengvatą, bet ir antkainio ribojimus.

"Jeigu valstybė suteikia vartotojui mokestinę lengvatą, tai turi garantuoti ir mechanizmą, kad kitos grandinės dalys nepiktnaudžiautų, neužsikeltų antkainių. Kai kurios šalys jau šiandien įsiveda antkainių apribojimus. Tiksliai negalėčiau pasakyti dėl tų pačių lenkų, kalbama, kad prekybinis antkainis tiems produktams, kurie turi lengvatinį PVM, - ne daugiau kaip 10 procentų", - sakė A. Stančikas.

Tuo tarpu žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė tikina, kad ŽŪM nuolat ieško galimybių padėti ūkininkams.

"Vos paskelbus apie embargą kreipėmės į Europos Komisiją ir derėjomės dėl nuostolių kompensavimo, tą darome ir dabar. Praėjusiais metais pieno sektoriui buvo išmokėti 72 milijonai eurų, vien 2015 metų pradžioje Lietuva gavo, bene didžiausią paramą iš visų ES šalių - 27,06 mln. eurų", - teigiama Eltai atsiųstame ministrės komentare.

Ministrė informavo, kad šiemet siekiama, kad pinigai atsirastų ir ūkininkų nuostoliai būtų kompensuoti.

"Man labai gaila smulkių ūkininkų, kurie labiausiai nukenčia. Nepamirškime, kad didesnę išmokų dalį pasiima stambieji ūkininkai, tarp jų ir ponai J. Vilionis ir Ramūnas Karbauskis. Šiandien naudojamasi smulkiaisiais ūkininkais stambesniųjų naudai ir dirbtinai keliamas chaosas. Pripažinkime, kad didesniems yra lengviau išgyventi negu smulkiesiems, ministerija ir Vyriausybė ieško lėšų, kad padėtų ūkininkams", - sakė V. Baltraitienė.

Ji taip pat žada, kad bus papildytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kad atsirastų sąžiningos proporcijos tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ir ne visas nuostolis kristų ant ūkininkų.

"Vis dėlto pritrūksta politinės valios, reikėtų apriboti prekybininkų ir perdirbėjų savivalę. Mūsų rinkoje taip pat trūksta konkurencijos, nes didžiąją jos dalį valdo keli prekybininkai ir perdirbėjai, tuo tarpu kitose šalyse padėtį valdo kooperuoti ūkininkai", - teigė V. Baltraitienė.

Ministrė pateikė Suomijos pavyzdį, kur pieno sektorius nukentėjo ne mažiau negu Lietuvoje, pieno supirkimo kaina yra 10 centų aukštesnė, negu mūsų šalyje.

"Taip yra todėl, kad ūkininkai yra kooperuoti, tad turi stipresnes pozicijas. Be to užsienyje kiekvienas prekybininkas yra savo šalies patriotas, be jokių įstatymų pataisų jie deda specialius lipdukus ir pažymi, kad produktas yra pagamintas jų šalyje, taip skatinamas vidaus vartojimas, deja, mes to sąmoningumo neturime, iš krizės norima tik pasipelnyti. Per pastaruosius 1,5 metų yra padaryta labai daug, o pono Vilionio keliamas chaosas - tai startas politinei kampanijai, o už jo nugaros stovi patys stambiausi žemvaldžiai", - teigia žemės ūkio ministrė.