Naujasis įmonės vadovas žada ne tik tęsti bei plėtoti tarptautiniu mastu vertinamus įmonės pasiekimus suskystintųjų gamtinių dujų srityje, bet ir socialinės atsakomybės tradicijas bei nemažinti investicijų į aplinkosaugą. Kartu M. Jusius tvirtina, kad nors ir siekiama "Klaipėdos naftą" paversti tarptautine bendrove, jos centras tikrai liks uostamiestyje.
Kaip klostėsi jūsų karjera iki tol, kol tapote "Klaipėdos naftos" vadovu?
"Swedbank" grupėje, kurioje ir pradėjau karjerą, dirbau 17 metų. Teko darbuotis įvairiose pozicijose. Pradėjau dirbti klientų aptarnavimo specialistu dar tuometiniame Lietuvos taupomajame banke. Vėliau teko vadovauti vienam iš klientų aptarnavimo padalinių. Dar šiek tiek vėliau sekė įdomus integracijos procesas tarp "Hansabank" ir Lietuvos taupomojo banko. Profesinę patirtį didinau ir mažmeninės bankininkystės srityje, kol maždaug prieš dešimtmetį pasukau į draudimo sritį. Čia teko dirbti pardavimo padalinio vadovu, vėliau - viso Lietuvos padalinio vadovu. Manau, kad profesinę brandą pasiekiau, kai sujungus visas "Swedbank" Baltijos šalių draudimo bendroves į vieną įmonę buvau 2010 metais paskirtas jos vadovu. Karjera buvo įvairiapusiška, įgijau daug vertingos patiries, tačiau prabėgus bemaž dviem dešimtmečiams atsirado noras save išbandyti ir kitose srityse.
Su "Klaipėdos nafta" esate susijęs jau nuo 2011 metų, kai tapote nepriklausomu jos valdybos nariu. Kodėl tada nusprendėte kandidatuoti į šios įmonės valdybą?
2010 metais baigiau studijas "Baltic Institute of Corporate Governance" ir pamačiau galimybę prisidėti savo kompetencija bei skandinaviško kapitalo įmonėse įgyta patirtimi prie valstybinių įmonių valdymo. Neturėjau nusižiūrėjęs kokios nors konkrečios įmonės, tiesiog išreiškiau tokį savo norą, nes mačiau, kokius pokyčius nori įdiegti tuometinė Vyriausybė skaidrindama, tobulindama valstybinį sektorių. Ir jau nuo pirmos dienos pradėjau didžiuotis, kad esu "Klaipėdos naftos" dalis.
Atrankoje į "Klaipėdos naftos" vadovus įveikėte 37 kandidatus. Kaip vertinate visą atrankos procesą?
Džiaugiuosi, kad atrankos proceso metu galėjau būti savimi. Manau, kad buvo organizuotas aukščiausio lygio atrankos procesas. Tai, jog procesas buvo vykdomas siekiant aukščiausių skaidrumo standartų, įrodo keli faktoriai: atrankos procesas buvo sudarytas iš kelių etapų, kuriuose teko dalyvauti interviu bei atlikti ne vieną testą. Itin svarbus faktorius - lygiateisiškumo principas, kai buvo sudarytos galimybės į šį postą kandidatuoti tiek pretendentams iš išorės, tiek ir įmonėje jau dirbusiems žmonėms.
Esate vilnietis. Kaip dabar keičiasi jūsų asmeninis gyvenimas dėl tokio karjeros posūkio?
Kol kas tikrai tenka nemažai laiko praleisti kelyje, tačiau ketinu tapti klaipėdiečiu. Šiuo metu su šeima ieškome būsto ir ruošiamės priimti galutinį sprendimą.
Kaip vertinate Klaipėdą? Ar ji patraukli vieta gyventi?
Dauguma vilniečių Klaipėdą mato su tam tikra nostalgija, sentimentais ir tikriausiai daug kas iš jų norėtų gyventi prie jūros. Turime tris mažus vaikus, tad natūralu, kad prieš persikeliant domėjomės įvairiais aspektais. Anksčiau į uostamiestį persikėlusių vilniečių atsiliepimai tiek apie edukaciją, tiek apie medicinines paslaugas yra patys geriausi. Susisiekimas čia kur kas paprastesnis nei Vilniuje. Šie faktoriai yra labai svarbūs priimant sprendimą dėl gyvenamosios vietos keitimo. Be to, žmonės čia labai šilti ir draugiški. Tuo jau ir pats spėjau įsitikinti. Tik labai sunku surasti norimą būstą - jo nuomos rinka yra labai sekli.
"Klaipėdos nafta" kartu su savo kaimynu Krovinių terminalu yra nuolatinio dėmesio centre dėl perkraunamų naftos produktų skleidžiamų kvapų, nors įmonė jau yra investavusi į technologijas, mažinančias kvapų kiekį. Ar dar kas nors bus daroma šioje srityje?
Tikiuosi, kad man pačiam su šeima pavyks įsikurti Melnragėje ir galėsiu pats jausti, ar "Klaipėdos nafta" suvaldo kvapų sklaidą, juolab kad esame investavę dideles sumas į naftos terminalo aplinkosauginius sprendimus. Esu įsitikinęs, kad jei ir yra koks nors neišvengiamas kvapas, tai jis tikrai neviršija leistinų normų. Tai rodo ir nuolatiniai aplinkos monitoringo duomenys. Be to, Melnragėje gyvena nemažai mūsų įmonės darbuotojų. Nemanau, kad jie ten gyventų, jei būtų kenksmingos sąlygos jų gyvensenai.
Mūsų įmonės strategijoje visada yra numatytas ne tik komercinis augimas, bet ir aplinkosauginis aspektas - įgyvendinant investicinius projektus pirmiausia yra ieškoma aplinkosauginių sprendimų ir svarbiausia, jog šiai sričiai skiriamos atitinkamos lėšos.
"Klaipėdos nafta" iki šiol kasmet išdalindavo nemažai paramos įvairioms miesto organizacijoms bei įstaigoms - nuo policijos, socialinių įmonių iki bibliotekų, teatrų, vaikų darželių ir Jūros šventės. Jei Seimas neuždraus valstybinėms įmonėms teikti paramą, ar bendrovė jums vadovaujant ir toliau tęs tokią tradiciją?
"Klaipėdos nafta" liks neatsiejama uostamiesčio bendruomenės dalis. Sieksiu, kad socialinė įmonės atsakomybė ne tik liktų tokia pati, bet gal ir būtų dar labiau matoma. Savaime suprantama, kad parama turi būti skiriama maksimaliai skaidriai. Išnagrinėsime kiekvieną prašymą ir viešai skelbsime savo argumentus, kodėl pasirinkome remti vieną ar kitą projektą.
Tikiuosi, kad įstatymo leidėjai neuždraus teikti paramos, nes socialinė atsakomybė yra labai svarbus faktorius.
Įmonės valdyboje dirbote nuo 2011-ųjų, tad žinote ir visus Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo niuansus. Visuomenėje ir viešojoje erdvėje netyla kalbos, kad nors terminalas ir garantavo energetinę nepriklausomybę, tačiau buvo pasirinktas per brangus jo modelis, pats laivas yra per didelis ir dėl to lemia gerokai didesnes eilinių vartotojų išlaidas. Ką jūs manote apie tai?
Esu tvirtai įsitikinęs, kad pasirinkto SGD terminalo dydis yra optimalus ir toks, kokio reikia Lietuvai bei Baltijos šalims užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Turėdami mažesnį laivą mes nepajėgtume priimti standartinio dydžio krovinių. Tokiu atveju kiltų klausimas ne tik kokia būtų buvusi tokio mažesnio terminalo kaina, bet ir kokie būtų eksploatavimo, logistikos kaštai, kuriuos turi padengti vartotojai.
Nepaisant to, vienas iš strateginių tikslų yra kuo efektyviau eksploatuoti šį terminalą, kad jo išlaikymo kaštai būtų kuo mažesni. Taigi, siekiame, jog šis terminalas būtų pripažintas regioniniu, nes jis jau dabar Latvijoje ir Estijoje kuria pridėtinę vertę sudarydamas galimybę rinktis tiekėją ir turėti gerokai stipresnes derybines pozicijas.
Prie gero labai greitai priprantama ir pamirštama, kad šiandien mes tikrai neturėtume tokių gerų dujų kainų, jei nebūtų šio terminalo. Jei sudėtume ir retrospektyvines "Gazprom" nuolaidas dujoms, ir tas, kurias gauname dabar, terminalas jau sukūrė didesnę vertę nei jam skirtos investicijos. Visgi, kaip ir minėjau, nepaisydama visų šių dalykų "Klaipėdos nafta" ir toliau nuolat ieškos būdų, kaip maksimaliai išnaudoti šį terminalą.
Jau pradėjome vykdyti krovos operacijas į mažesnius suskystintųjų gamtinių dujų dujovežius, baigiame pastatyti antžeminę SGD paskirstymo stotį, iš kurios dujos autotransporto priemonėmis bus išvežamos į taškus, kurių nepasiekia dujotiekiai. Atsidarius Latvijos rinkai ieškome naujų kompleksinių sprendimų klientams, kaip kad SGD atplukdymas jūroje ir laikymas Inčukalnio saugykloje.
Jau senokai nieko nebesigirdi apie produktotiekio tiesimą iš "Orlen" gamyklos Mažeikiuose į "Klaipėdos naftą". Kiek dar šis projektas yra realus ir gyvybingas?
Abiejų kompanijų komandos analizuoja šio projekto įgyvendinimo galimybes. Kai bus pasiekti konkretūs susitarimai, būtinai apie tai informuosime.
"Klaipėdos nafta" suskystintųjų gamtinių dujų projektų dėka tampa tarptautine bendrove - įmonės specialistai darbavosi Kolumbijoje, dalyvauja kitų panašių projektų konkursuose, mezga įvairius ryšius su tarptautiniais šios rinkos žaidėjais. Ar nebus taip, kaip jau yra nekart nutikę stambių Klaipėdos įmonių atveju, kad įmonių vadovybė išsikelia į Vilnių, o uostamiestyje lieka tik gamybiniai padaliniai?
Šiuolaikinės technologijos užtikrina galimybę vykdyti įmonių vadybą nepriklausomai nuo konkrečios žmonių buvimo vietos. Visgi "Klaipėdos nafta" didžiąją dalį specialistų ir kompetencijos yra sukaupusi būtent Klaipėdoje, vyksta bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu, kuris ruošia suskystintųjų gamtinių dujų specialistus. Klaipėdos uoste formuojamas suskystintųjų gamtinių dujų klasteris, diegiamos įvairios inovacijos, tad vyksta priešingas procesas - būtent į Klaipėdą pritraukiami užsienio šalių specialistai. "Klaipėdos nafta" yra ir bus Klaipėdos dalis. Juk ir pats kraustausi iš Vilniaus į Klaipėdą (juokiasi. - Autor. past.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą