Jeigu ne pigiau maistu aprūpinanti motulė Lenkija, dauguma gausių šeimų vaikus į mokyklą gautų leisti skylėtais batais ir išaugtinėmis striukėmis. Nebegelbėja nė visai neseniai atgaiva buvusios dėvėtų drabužių parduotuvės, kainos jose taip pat išaugo keleriopai.
Gelbėja turgus ir Lenkija
Marijampolės sav. Šilavoto kaime keturis sūnus auginanti Urbonų šeima pragyvena iš 318 eurų (atskaičius mokesčius) šeimos galvos atlyginimo ir 166 eurų socialinės pašalpos. Šeimą nuo skurdo gelbėja karvė, kelios dešimtys vištų, trys hektarai žemės, suvalkietiškas skaičiavimas, begalė sunkaus darbo ir per pusšimtį kilometrų nutolę Suvalkai.
„Kartą per mėnesį važiuojame į Suvalkus, paliekame jų parduotuvėse 100 eurų ir valgome sočiai. Mūsų maisto parduotuvėse perkame tik duoną, batoną ir šiaip ko netikėtai pritrūksta“, - sako 33 metų keturių sūnų motina Kristina Urbonienė. Pripažinusi, kad biudžetą krauna kaimynams, moteris, regis, sutrinka. O ką daryti, jei padalijus šeimos pajamas į šešias dalis kiekvienam jų nė 100 eurų neišeina? Aišku, jeigu šeima neskaičiuotų, nesistengtų kuo daugiau išspausti iš savo ūkelio, vaikai vaikščiotų basi ir neaprengti.
Anot Kristinos, aprangos, o labiausiai - batų kainų augimas tiesiog glumina. „Iki euro įvedimo vaikams gerus batus galėdavai nupirkti už 50 litų, dabar paprasčiausių be 20 eurų - niekaip. O dar kiek reikia visko. Augini daržoves - reikia sėklų, trąšų, auga vaikai - reikia jiems priemonių lavintis. Vyriausias sūnus dešimtokas, tad kompiuteris ir internetas ne prabanga, o būtinybė. Ir kitų, priaugančių, - aštuntoko, penktoko ir trečioko, - taip pat nuo pasaulio negali apibrėžti. Reikia telefonų, kad galėtų susisiekti vieni su kitais, į klasės ekskursijas, renginius išleisti. Reikia automobilį išsilaikyti, dar dviem sūnums reikia akinukų“, - vardija moteris. Anksčiau nešdavę pieną parduoti, šiek tiek prisidurdavo, dabar, kai temoka 12 centų, nebeapsimoka. Laiko daug vištų ir šiek tiek prisiduria pardavę kiaušinius.
Kas laukia?
Anot Kristinos, niekas nepaaiškina, kaip šeimoms išgyventi. Esąs kiekvieno reikalas. Moteris net šypteli, kai kartais kas nors stebisi, kaip jiems pavyksta. Vaikai gražiai, tvarkingai aprengti, visi pavalgę. Iš tiesų esąs ne perteklius, tik didžiulis spaudimasis. Šeima drabužių Lenkijoje nežiūrinti, perka turguje, mieste į parduotuvių lentynas net akies nedrįsta užmesti. Pamiršo kelią ir į dėvėtų drabužių parduotuves.
„Net nudrengtų treningo kelnių vyrui į darbą dėvėtų drabužių parduotuvėse be 5-6 eurų negausi, nuskalbtos kojinės - 30 centų. Už tiek pat per daug nesirenkant turguje galima nusiderėti naujus. Pabrango ir pieštukai, ir sąsiuviniai. Rugsėjui ruoštis pradedame jau birželio mėnesį. Pradedame pirkinėti po truputį, kas mums būtiniausia. Visi kaime dejuoja, kad vartojimo prekės pabrango, o parduoti kaimišką produktą brangiau negali, mažai kas perka, nes dauguma maistu apsirūpina Lenkijoje“, - dėsto keturių paauglių motina.
Jauna moteris apgailestauja, kad ne tik jiems taip reikia spaustis. „Nuvažiuoji į Lenkiją, o ten - vieni lietuviai ir visi dejuoja: „Baisu, kai šitaip reikia. Prie ko Lietuva priėjo...“ - sako Kristina. Kelia juoką prisiminusi, kaip prieš euro įvedimą per televiziją ekonomistai mokė: „Pamatę kainas eurais, nepulkite be skaičiaus pirkti, džiūgaudami, kaip viskas pigu. Praėjus pusmečiui, tas „pigu“ pradėjo verstis kūliais aukštyn, kol visi suprato, kad nieko nebegali įpirkti. Kas laukia? Aš manau, kad kažkoks perversmas turėtų būti arba liks Lietuvoje tik skurdžiai ir milijonieriai“, - mąsto Kristina.
Užsienis nori jaunų
K.Urbonienė rūpinasi gausia savo šeima, tačiau neslepia, kad suvirintojo specialybę turinčio vyro sugebėjimai galėtų būti brangiau įvertinti. „Netekęs kantrybės, vyras pradėjo dairytis galimybės užsidirbti užsienyje. Ir ką? Visi prašo užsienietiškos patirties, jaunesnių ieško. Mano vyras 46 metų ir kai kam atrodo per senas, praleidęs progą pradėti“, - nusivilia. Keturis sūnus auginanti motina nesiryžta spėlioti, kaip susiklostys jų sūnų sprendimai. „Visi sako, kad po 10 metų nebeliks kam dirbti. Gaila, bet jaunų nepririši. Mūsų vyresnysis sūnus nusprendė pereiti iš gimnazijos į profesinio rengimo centrą, pabaigti ten vidurinę, įsigyti specialybę ir jeigu niekas nesikeis, negalės užsidirbti pragyvenimui, kas žino? Jauni neturi kantrybės taip skursti kaip mes“, - nebesistebi motina.
Kainų šuolį pastebėjo žiemą
„Gyvename tuo pačiu ritmu, tik kad kainos priekyje eina“, - juokavo didžiausios Šakių rajone šeimynos globėja Ilona Leleivienė. Devynias svetimas mergaites dabar auginanti šakietė pastebėjusi, kad net turint šiek tiek solidesnį, palyginti su save išsilaikančiomis daugiavaikėmis šeimomis, biudžetą pragyvenimas šeimynai tapo sudėtingesnis. Vaikams skiriamas išlaikymas nepadidėjo, jų aprūpinimas pabrango. Juolab kad šeimyna visa moteriška, o moterims reikia daugiau daiktų, jie brangiau kainuoja, nepaisant amžiaus.
Ilonos šeimynoje auga mergaitės nuo ketverių iki devyniolikos metų. Į valstybės skiriamą sumą įskaičiuota ir aprūpinimas, ir išlaikymas. „Nuolat reikia galvoti, ką pirkti, už kiek pirkti, kad liktų maistui, pasitaupytume šeimynos vasaros atostogoms, vyresnių mergaičių mokyklinėms šventėms, išleistuvėms. Skaičiuoti reikia vis labiau“, - sako šeimynos rūpintoja. Anot Ilonos, apipirkti globotines parduotuvėse jau tapo per brangu. Dažniausiai perka turguje atvežtines iš Lenkijos, Turkijos prekes. Turguje perkamų prekių kainos vidurkis šiltajam sezonui būdavo 50 litų (14 eurų), o dabar be 20 eurų nieko nenupirksi. 150 litų (43 eurus) kainavusi paaugliška striukė pabrango iki 65-70 eurų, 1 litą (29 euro centus) kainavusios kojinaitės pabrango dvigubai.
Kainų šuolį šeimyna pajuto praėjusią žiemą, kai atnaujinti žieminę aprangą prireikė net kelioms paauglėms. „Mane stebina toks didelis lenkiškų ir turkiškų prekių kainų šuolis. Suvalkija per žingsnį nuo Lenkijos, ir visi žinome, kad kainos Lenkijoje nekilo, atvežimo kaina nedidėjo, o zlotas net atpigo. Pasinaudojus situacija pakeltos kainos ir į akis meluojama, kad nebrango“, - stebisi šeimynos mama. Ji sako, kad taupyti perkant pigesnius batus, pigesnį sijonuką, striukytę neapsimoka nei suaugusiajam, nei paaugliui.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą