Dviračių vagys pradeda atostogas

Dviračių vagys pradeda atostogas

Aktyvusis dviračių sezonas baigėsi. Šių transporto priemonių vagišiai priversti pramonines žirkles kabinti ant vinies. Viena iš priežasčių - sumažėjo važinėjančiųjų dviračiais. Tačiau svarbiausioji - rudenėjant susitraukusi vogtų dviračių realizavimo rinka. [CITATA]

Pavyzdžiui, šiuo metu nė vienas Klaipėdos lombardas jau nebeskolina pinigų norintiesiems užstatyti dviračius. "Neturime vietos", - gana diplomatiškai atsako šių įstaigų darbuotojai. Beje, retoje kurioje įstaigoje prašo užstatomo dviračio įsigijimo dokumentų. Jei ši transporto priemonė gana nauja ir pažymėta garsių firmų ženklais - jokių dokumentų nereikia.

Užtat internete skelbimų apie parduodamus dviračius - devynios galybės. Beveik prie kiekvieno jų puikuojasi prierašai "mažai naudotas", "šiek tiek važinėtas", "beveik naujas". Šioje rinkoje gerą dviratį aliumininiu rėmu galima įsigyti už 500-600 litų.

Paskambinus prie skelbimų nurodytais telefonais visuomet sulauksi atsakymo, esą dviratis ne vogtas, o pirktas kokiame nors Vokietijos ar Danijos turguje. Kurgi ne.

Panašias pasakas suokia ir dviračių pardavėjai turguose.

Palyginimui pateiksime viename prekybos tinkle parduodamų dviračių kainas. Pasak bendrovės "Maxima LT" komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, šio prekybos tinklo parduotuvėse pigiausi dviračiai kainuoja 499 litus, brangiausi - 1599 litus. Specializuotose dviračių parduotuvėse gero dviračio be 2000 litų nerasi.

Sezoninis verslas

Dviračių vagystės - sezoninis vagių "verslas", kuris suklesti sušilus orams ir baigiasi rudenį. Panašiai skaičiuoja ir prekybininkai. Pasak R. Saulytės, dviračiais prekiaujama tik 6 mėnesius. "Nuo kovo iki rugpjūčio. Šiemet per tą laikotarpį pardavėme 5500 dviračių. Beveik tiek pat, kiek ir pernai. Tad dviračių paklausa lieka stabili", - sakė R. Saulytė.

Suskaičiuoti parduotus dviračius lengviau nei pavogtus. Pasak policijos pareigūnų, vasarą per parą Klaipėdoje neretai pavagiama po 3-4 dviračius, dažniausiai - paliktus prie prekybos centrų. Tiesa, policijai apie vagystes praneša vos trečdalis nukentėjusiųjų. Galbūt todėl Lietuvoje net nėra statistikos, kiek dviračių pavagiama per metus.

Kiek pavogta ir kiek surasta automobilių, kitų transporto priemonių ar net naminių gyvulių, nesunkiai įmanoma sužinoti. Visa informacija apie krašte padarytus ir ištirtus nusikaltimus fiksuojama Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento statistinėse suvestinėse. Tačiau apie dviračius ten neužsimenama.

Aišku, galime daryti prielaidą, kad "kitos transporto priemonės", nepatenkančios į kategoriją automobiliai, ir yra dviračiai. Tad šiemet per 7 mėnesius buvo pavogtos 1747 transporto priemonės, iš jų 719 - automobilių. Lieka 1028. Šiame skaičiuje jau patiems reikėtų išskirti motociklus, vežimus, autobusus, priekabas ir kt. O kiek liktų dviračių?

Tačiau surasti vogtą dviratį beveik neįmanoma misija. Mat toje pačioje suvestinėje nurodoma, kad surasta tik 32,4 proc. pavogtų automobilių. O bendras surastų transporto priemonių procentas dar menkesnis - vos 24,2 proc.

Surasti nesitiki

Nuolat vagiami dviračiai - nuolatinis juos poilsiautojams nuomojančių verslininkų galvos skausmas. "Vakarų ekspreso" kalbinti įmonių vadovai aiškino, kad prieš kelerius metus apie dingusius dviračius visuomet pranešdavo policijai. Tačiau šiuo metu to nebedaro.

"Tokia teisinė sistema. Viską valdo "žulikai", o ne policija", - ranka numojo vienos Palangos įmonės savininkas Dainius Drungilas.

PAGUNDA. Dviračių saugojimo aikštelė vienoje Amsterdamo traukinių stotyje. Nenuostabu, kad kai kuriems lietuviams kyla įvairių pagundų. Scanpix nuotr.

Jis sakė, kad pasitikėjimas policija sumenko po to, kai nė vienas dviratis nebuvo surastas. "Apie visas vagystes anksčiau pranešdavome policijai, tačiau jie patys pripažįsta, kad surasti šį daiktą ir grąžinti savininkui yra beveik neįmanoma. O nuolatiniai vizitai į policijos komisariatą, apklausos ir protokolų pildymas ne tik neduoda jokios naudos, bet ir verčia pasijusti kaltam, kad dėl tokio nieko trukdome pareigūnų brangų laiką", - piktinosi verslininkas D. Drungilas.

Šiemet jis teigė netekęs keliolikos dviračių. Tačiau nė apie vieną vagystę policijai nepranešė. Kas kita - dingęs velomobilis. "Viena vertus, jis daug brangesnis už dviratį. Jo vertė dešimteriopai didesnė. Kita vertus, jį sunkiau realizuoti. Viešoje vietoje nepasirodysi, o važinėjimui privačioje teritorijoje reikia didelio sklypo. Gal šiuo atveju policija padės?" - svarstė verslininkas.

Jo manymu, vogti dviračiai gali būti realizuojami turguose ar parduodami kaimiškųjų vietovių gyventojams.

Siūlo žymėti

Apie mąžtantį pasitikėjimą teisėsauga liudija ir pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius. "Kiek pavogta dviračių, suskaičiuoti būtų sunku. Tačiau kiek pradėta ikiteisminių tyrimų dėl dviračių vagysčių - galime pasakyti tiksliai", - "Vakarų ekspresui" sakė Jurgita Rinkevičienė, Palangos policijos komisariato atstovė.

Jos duomenimis, šiemet Palangoje per 8 mėnesius dėl dviračių vagysčių pradėti 28 tyrimai, pernai per tą patį laikotarpį - 40.

"Darome, ką galime. Tačiau neteko girdėti, kad būtų pavogtas specialiu markeriu pažymėtas ir policijoje užregistruotas dviratis. Todėl rekomenduotume dviračių savininkus savo turtą registruoti", - aiškino Albinas Strumyla, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.

Tačiau net ir žymėjimas nėra panacėja. "Aš pats savo dviratį esu užregistravęs policijoje, tačiau negaliu būti tikras, kad jam dingus policija kuo nors galėtų padėti. Tokią išvadą darau iš savo patirties. Iš manęs yra pavogę ne vieną dviratį, apie visas vagystes esu pranešęs policijai, tačiau nė vieno dviračio taip ir neatgavau", - aiškino dviračius nuomojančios įmonės vadovas Saulius Ružinskas.

Atbaido baimė

Beje, šių metų pradžioje pradėjo veikti dviračių registras. Čia galima užregistruoti savo dviratį, taip pat pranešti, jei jis dingtų. Tiesa, registravimo paslauga - mokama. Ji kainuoja 12 litų. Be to, ja šiuo metu daugiausiai naudojasi didmiesčių, Vilniaus ir Kauno, gyventojai. Tiesa, dviratį užregistruoti gali ir klaipėdiečiai. Tačiau mūsų mieste tai galima padaryti tik dviejose vietose.

"Vakarų ekspreso" manymu, ilgapirščius sustabdyti gali tik bausmės neišvengiamumas. Juk Neringoje, kur taip pat veikia keletas dviračių nuomos punktų, vagystės tapo retu reiškiniu. Priežastis paprasta - grobį tenka vežti ne tik pro kontrolės postą, kur visą par1 budi policijos pareigūnas, bet ir reikia persikelti per Kuršių marias. O kitoje pusėje visuomet gali laukti nukentėjusiojo iškviesti policijos pareigūnai.

Apvogė vagį

Pabaigai viena linksmai pasibaigusi dviračio vagystės istorija, aprašyta informacijos agentūros BNS pranešime, kuri nutiko vienai Vankuverio (Kanada) gyventojai. Dviračio netekusi moteris jį atgavo pavogusi iš vagies.

33 metų kanadietė Keila Smit (Kayla Smith) pasakojo, kad jos 950 JAV dolerių vertės dviratis buvo pavogtas iš specialaus stovo Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Moteris parašė pareiškimą policijai, bet kitą dieną pastebėjo internete skelbimą, kad parduodamas labai panašus į jos dviratis. K. Smit susisiekė su pardavėju ir apsimetusi pirkėja susitarė susitikti netoliese esančio restorano automobilių stovėjimo aikštelėje.

Moteris teigė iškart atpažinusi savo dviratį, nes ant jo rėmo tebebuvo jos užklijuoti lipdukai.

"Ot š..., tai mano dviratis. Tai ką man daryt? O tada pagalvojau, kad reikia veikti ryžtingai", - pasakojo ji.

Moteris paklausė pardavėjo, ar galėtų apvažiuoti aikštelę, o tada tiesiog paspruko.

Naujienoms apie jos nutrūktgalvišką poelgį pasklidus internete, policija perspėjo žmones nekonfliktuoti su vagimis, tačiau visuomenė ryžtingos moters veiksmams pritarė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder