Ekonomistai: Lietuva neigiamą "Brexit" įtaką pajustų ne iškart

BNS apklaustų ekonomistų teigimu, išstojimo atveju, pasibaigus maždaug dvejus metus truksiančiam procesui, sumenktų Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją, sumažėtų Britanijoje gyvenančių lietuvių piniginės perlaidos, o norintiems atvykti naujiems emigrantams kiltų problemų, patenkant į šalį bei joje įsidarbinant.

Didžiojoje Britanijoje jau dirbantys lietuviai tikisi, kad išstojimo atveju jų padėtis šalyje nepasikeis - jie toliau galės čia gyventi ir dirbti.

Lietuva išstojimo įtaką pajustų ne iš karto - N.Mačiulis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad britams nusprendus pasitraukti iš ES, maždaug dvejus metus Lietuvos ekonomika nepajustų didelių pokyčių.

„Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nebūtų jokios įtakos Lietuvai, nepaisant to, kad mes turime gana tamprius prekybinius ryšius su Didžiąja Britanija ir ši valstybė patenka į valstybių penketuką, su kuriomis daugiausiai prekiauja Lietuva. Tai nieko nereiškia, nes sprendimas referendume pasitraukti iš Europos Sąjungos iš karto neturėtų jokių pasekmių. Tai reikštų tik, kad politikai ir valdžia turi derėtis dėl pasitraukimo sąlygų ir tos derybos užtruktų mažiausiai dvejus metus“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Anot jo, didžiausia rizika „Brexit“ atveju būtų tai, kad ES po truputį pradėtų byrėti iš vidaus, o tai reikštų ir reikšmingas ekonomines bei politines neigiamas pasekmes Lietuvai.

G.Nausėda: „Brexit“ atveju JAV dolerio atžvilgiu nuvertės svaras ir euras

Vis dėlto SEB banko prezidento patarėjo ir ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, Lietuvos eksportuotojai dėl nuvertėjusio svaro kurso trumpuoju laikotarpiu galėtų patirti neigiamą įtaką.

„Tai būtų ne kažkokia fizinė įtaka, kai eitų kalba apie tai, kad nutrūktų bendradarbiavimas su Didžiąja Britanija, bet tai būtų ekonominio pobūdžio iššūkis, kurį aš siečiau trumpuoju laikotarpiu su galimai nuvertėsiančiu svaru sterlingu. (...) Visi sutinka, kad „Brexit“ atveju nuvertės svaras ir euras dolerio atžvilgiu. Atpigus svarui ir euro atžvilgiu visi, kurie eksportuoja į Didžiąją Britaniją, patirtų problemų, nes eksporto įplaukos perskaičiavus į eurus sumažėtų. Kadangi mes eksportuojame pakankamai daug prekių, tai įtaka būtų“, - BNS sakė G.Nausėda.

Tuo metu „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigė, jog Britanijos išstojimo įtaka Lietuvai priklausytų nuo naujų ES ir Didžiosios Britanijos santykių, suderėtų per ateinančius dvejus metus.

„Trumpuoju laikotarpiu kaip ir niekas nestotų, kadangi yra dvejų metų laikotarpis, per kurį turi susiderėti dėl naujų santykių. Per tą laiką labai svarbu, koks tas sandoris bus. Jeigu Britanija gauna Šveicarijos ar Norvegijos sąlygas, tai iš esmės ypatingo neigiamo poveikio kaip ir neturėtų būti, nes toliau išlaikome laisvos prekybos režimą“, - kalbėjo R.Grajauskas.

Išstojimo atveju sumažėtų perlaidų, šalis taptų mažiau patraukli verslui

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Didžiajai Britanijai palikus ES, iš karto sumažėtų piniginių lėšų perlaidų į Lietuvą, nes kristų svaro sterlingo kursas, dėl to Britanija būtų mažiau patraukli verslui.

„Jau esantys Britanijoje nepatirtų didelių pokyčių, tačiau valiutos kursas nuvertėtų ir tai, be abejo, lemtų, kad perlaidų į mūsų šalį būtų mažiau. Didžioji dalis lietuvių jau turi darbus ir yra įsitvirtinę, tad manau, kad ekonomiškai didelio poveikio nebūtų, bet planuojantiems vykti susidėtų faktai, kad valiutos kursas būtų mažesnis - Britanija būtų mažiau patraukli verslui. Taip pat Britanija gali neišvengti ekonominio nuosmukio, todėl pusmetį ar net metus gali kilti sunkumų susirasti darbo vietų“, - sakė Ž.Mauricas.

Tuo tarpu N.Mačiulis teigė, kad po derybų dėl naujų santykių su ES būsimiems emigrantams į Didžiąją Britaniją galėtų atsirasti naujų barjerų, nes būtent to siekia palaikantieji išstojimą. 

„Nereiškia, kad prasidės kažkokios deportacijos - tai būtų absurdiška prielaida. Ilguoju laikotarpiu atsiras didesni barjerai imigrantams, todėl sumažėtų emigracija iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, bet tai nėra nei labai teigiama, nei labai neigiama pasekmė. Nuvertėjus svarui, bus mažesnės perlaidos, skaičiuojant eurais, ir mažiau emigrantai prisidės prie lietuvių perkamosios galios, bet poveikis bus minimalus“, - tvirtino N.Mačiulis.

Savo ruožtu R.Grajauskas tikino, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, dabar apie emigraciją galvojantys lietuviai veikiausiai pasirinktų kitą populiarią emigracijos kryptį.

„Jei tie žmonės grįžtų į Lietuvą, tai tada mums būtų teigiamas dalykas, nes jie prisidėtų prie vis labiau suspaustos darbo rinkos. Daug realiau, kad tie žmonės išvažiuotų į Airiją, Norvegiją ar kitas šalis. Aš manau, kad labai nedidelė dalis tų žmonių nuspręstų grįžti, nes jų buvimas Didžiojoje Britanijoje yra nulemtas ekonominių motyvų“, - BNS sakė R.Grajauskas.

Emigrantai neturėtų nukentėti

Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas bei Airijos banko („Bank of Ireland“) vyresnysis planavimo ir komercijos vadybininkas Marius Raugalas BNS teigė, jog nėra žinoma, kokių priemonių būtų imtasi prieš šalyje jau gyvenančius emigrantus, tačiau tikimasi, kad sąlygos drastiškai nepasikeis.

„Niekas iš tikro nežino ir sunku prognozuoti, kokia ta įtaka būtų. Ta nežinomybė ir yra baisiausia. Dauguma turbūt yra optimistai ir tikisi, kad tiems, kurie jau čia yra, niekas per daug nesikeis, nes visa Britanijos ekonomika laikosi ant imigrantų tiek kvalifikuotų, tiek ir nekvalifikuotų“, - teigė M.Raugalas.

Jo žodžiais, didesnė tikimybė, kad griežtų priemonių bus imtasi prieš dabar norinčius į Didžiąją Britaniją atvykti emigrantus, tačiau vis tiek bus įmanoma atvykti ir dirbti, nors sąlygos tai padaryti bus sunkesnės.

„Mano asmenine nuomone, tai labiau paliestų naujai atvykstančius arba norinčius atvykti, negu jau čia esančius. Nemaža dalis čia esančių lietuvių jau gyvena daugiau nei penkis metus, o po penkių metų automatiškai gauni nuolatinį leidimą gyventi - pastovią teisę gyventi ir dirbti. Net neturint pilietybės niekas neturi teisės tavęs išvaryti. Aišku, tai nereiškia, kad nebus kažkokių komplikacijų dėl popierizmo, įsidarbinant ar kitur“, - kalbėjo M.Raugalas.

Balsavimo prognozė

BNS kalbinti pašnekovai mano, kad Didžioji Britanija turėtų išlikti Europos Sąjungoje. N.Mačiulis tvirtino, kad už išstojimą balsuos 48 proc. britų, G.Nausėda - 40 proc., Ž.Mauricas - 48-52 proc. R.Grajauskas tikino, kad pasilikimo šalininkai laimės „keliais procentiniais punktais“, o M.Raugalas nenorėjo spėlioti balsavimo rezultatų.

Pastarųjų dienų Didžiosios Britanijos visuomenės apklausos rodo, kad šalies narystės ES šalininkai turi nedidelę persvarą.

„Brexit“ aplinkybės

Premjeras konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) 2014 metais pažadėjo, kad surengs referendumą dėl šalies narystės ES, jeigu 2015 metais laimės Parlamento rinkimus. Kartu jis žadėjo derėtis su Europos Sąjunga dėl naujų sąlygų Didžiajai Britanijai.

D.Cameronas reikalavo, kad šalių narių parlamentai turėtų daugiau galių blokuoti nereikalingus ES teisės aktus, ne euro zonos šalys būtų labiau apgintos nuo euro zonos šalių sprendimų ir būtų labiau mažinama biurokratija bei skatinimas konkurencingumas. Vienas pagrindinių reikalavimų buvo galimybė Didžiajai Britanijai sumažinti pašalpas Europos Sąjungos migrantams, dirbantiems šalyje.

Šių metų vasario pabaigoje ES ir Didžioji Britanija pasiekė naują susitarimą, tačiau daugelis kritikavo, kad šiame susitarime nebuvo pasiekti visi reikalavimai, todėl išstojimo šalininkai įgavo papildomą palaikymą. D.Cameronas agituoja, kad šalis pasiliktų ES.

Išstojimo šalininkams vadovauja šalies teisingumo ministras konservatorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) ir buvęs Londono meras konservatorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Ši stovykla tvirtina, kad išstojus iš ES bus galima suvaldyti imigracijos srautus bei atsiriboti nuo ES biurokratijos. Taip pat jie prieštarauja vis glaudesniems ryšiams tarp ES šalių narių.

Birželio 23 dieną 46 mln. Didžiosios Britanijos gyventojų balsuos, ar pasilikti Europos Sąjungoje.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuva į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už 1,027 mlrd. eurų, o iš jos importavo už 750 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už 249 mln. eurų - pagal eskporto apimtis Didžioji Britanija šiemet yra septinta ir ją lenkia Rusija, Lenkija, Latvija, Vokietija, JAV ir Estija. Per pirmąjį pusmetį tarp į Didžiąją Britanija eksportuotų prekių lietuviškos kilmės buvo 81,8 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.