Ekonomistas: JAV politinė krizė neturėtų trukti tiek, kad pajustume jos pasekmes

Ekonomistas: JAV politinė krizė neturėtų trukti tiek, kad pajustume jos pasekmes

Tarptautinės finansų rinkos santūriai sureagavo į politinę suirutę Jungtinėse Valstijose (JAV), tačiau jeigu ji užsitęstų iki metų galo, tokia situacija galėtų destabilizuoti pasaulio ekonomikas. Tada pasekmes pajustume ir Lietuvoje. Tačiau tai yra mažai tikėtina, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nuo vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį (7 val. Lietuvos laiku) JAV vyriausybė yra paralyžiuota, nes spalio 1 d. prasidėjus naujiems fiskaliniams metams buvo sustabdytas jos finansavimas.

Neapmokamų atostogų išleista apie 800 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, uždaryta apie 400 nacionalinių parkų ir muziejų. Pavyzdžiui, kol politikai nesusitars, turistai negalės užkopti į Laisvės statulą Niujorke arba aplankyti vieno seniausių JAV zoologijos sodų Vašingtone, rašo „Le Monde“.

Tačiau visos būtiniausios tarnybos, pavyzdžiui, policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių, veikia, nors neatmetama galimybės, kad šiems viešojo sektoriaus darbuotojams gali vėluoti algos.

„Swedbank“ analitikas situacijos nedramatizuoja ir tiki, kad JAV politikai supranta padėties rimtumą, ir savo užsispyrimo nedemonstruos ilgiau nei kelias savaites.

„Stebint iš šalies, iš tikrųjų situacija atrodo labai įtempta valstybėje, bet tai yra sąmoningas politikų sprendimas streikuoti, šantažuoti kitą pusę ir žiūrėti, kuri pusė ilgiau atlaikys politinį šantažą. Manau, kad bus galiausiai susitarta. Nors finansų rinkoms yra siunčiamas neigiamas signalas, kad politinė krizė JAV tęsiasi“, – sakė N. Mačiulis.

Analitikas priminė, kad „šantažu grįsti“ dviejų pagrindinių partijų JAV, respublikonų ir demokratų, santykiai tęsiasi nuo 2011 metų, kai ant nemokumo ribos balansavusios šalies skolinimosi limitas buvo padidintas tik pačią paskutinę dieną.

„Turint mintyje, kad artėja spalio pabaiga, kada vėl bus pasiektas JAV skolinimosi limitas, laiko, per kurį turės būti rastas sprendimas, lieka pakankamai mažai“, – sakė N. Mačiulis.

Jeigu toks streikas užsitęstų iki šių metų pabaigos, tuomet, pasak analitiko, poveikis JAV ekonomikai galėtų siekti net 1,5 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto augimui.

Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad tikimybė, jog taip įvyks, yra labai menka.

„Todėl ir finansinių rinkų reakcija buvo pakankamai kukli. Šiek tiek sumažėjo akcijų ir kitų finansinių aktyvų kaina. Bet, aišku, yra ir kitų problemų, nepamirškime, kad Italijoje vyriausybė yra ant subyrėjimo ribos, o tai kelia rimtų problemų dideliam ekonominiam regionui, tai yra euro zonai. Mes matome du nestabilius politinius regionus, kurie negali turėti teigiamos įtakos finansų rinkų dalyviams ir gyventojų bei įmonių lūkesčiams“, – sakė N. Mačiulis.

Analitikas tiki, kad politikai tai supranta ir sugrįžę prie derybų stalo per artimiausias kelias savaites priims sprendimą. „Demokratinėje valstybėje tokiu principu politinės diskusijos neturėtų vykti ir atrodo nekaip žiūrint iš šalies“, – teigė N. Mačiulis.

Analitiko įsitikinimu, panašus scenarijus Lietuvoje nėra tikėtinas.

„Lietuvos politinė sistema funkcionuoja visai kitaip nei JAV. Ten dvi partijos nerasdamos sutarimo tarpusavyje galėjo užblokuoti biudžeto tvirtinimą, 2014 metų biudžeto priėmimą ir tokiu būdu sustabdyti dalį valstybės funkcijos. Lietuvos Seime sprendimai priimami daugumos principu ir toks scenarijus negalėtų įvykti“, – sakė N. Mačiulis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder