Pasak jos, darbo rinka Lietuvoje atsigauna lėčiau nei Estijoje ir Latvijoje. Nors ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje, Statistikos departamento tyrimo duomenimis, smuktelėjo 0,7 procentinio punkto iki 17,1 proc., mėnesiniai darbo rinkos rodikliai Lietuvoje buvo prastesni nei kaimyninėse šalyse, o metinis nedarbo lygio augimas buvo vienas didžiausių ES - 17,8 proc., arba 4,1 proc. daugiau nei 2009-aisiais.
Nors verslo atstovų nuotaikos giedrėja, dauguma jų dabartinę ūkio situaciją vertina labai atsargiai. Didžioji dalis mažmeninės prekybos vadovų (81 proc.) ir pramonės atstovų (83 proc.) neketina didinti darbuotojų skaičiaus. Statybos sektoriuje artimiausiais mėnesiais net žadama mažinti darbuotojų skaičių. Šiek tiek gali padaugėti darbo vietų paslaugų srityje ir pramonėje.
Kita vertus, teigia J. Rojaka, gamybos pajėgumai pramonėje pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje yra išnaudojami vos 70 proc., o išsivysčiusiose ES valstybėse - Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje - šis rodiklis svyruoja apie 85 proc.
"Vadinasi, siekdami didinti apsukas ir vykdyti padidėjusius užsakymus, Lietuvos įmonių vadovai bus privesti samdyti daugiau darbuotojų. Reikšmingesnio darbo rinkos pagyvėjimo galima laukti jau balandį", - sako J. Rojaka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą