Prieš 35-erius metus, 1975 m. gruodžio 29-ąją, pirmasis elektrinis traukinys pajudėjo iš Vilniaus į Kauną. Pirmieji elektriniai traukiniai ER9P Lietuvą pasiekė 1975 m. vasarą. Tų pačių metų pabaigoje, elektrifikavus ruožą Naujoji Vilnia-Kaunas, vienas šių traukinių iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudėjo pirmajai kelionei - į Kauną. Tiesa, jau tais pačiais metais juos pakeitė Rygos vagonų gamykloje pagaminti traukiniai su daline elektronine įranga - ER9M. Įdomu tai, kad į Lietuvą atkeliavo pats pirmas Rygoje pagamintas ER9M, pažymėtas numeriu 378 ir pradėjęs naujų šios gamyklos elektrinių traukinių erą.
Pagal techninę specifikaciją ER9M tipo traukiniai galėjo būti sudaryti mažiausiai iš keturių, o daugiausiai iš dvylikos vagonų. Lietuvoje daugiausiai buvo eksploatuojami aštuonių vagonų sąstatai. Šio traukinio motorinio vagono svoris - 59,2 t, prikabinamojo - 37,0 t, o priekinio - 39,0 t. Sėdimų vietų vagonuose atitinkamai 108, 110 ir 68.
Šiuo metu "Lietuvos geležinkelių" Keleivių vežimo direkcijos parką sudaro 96 elektrinių traukinių ER9M vagonai. Nuo 2004 metų jau modernizuota 16 vagonų.
Ir vis dėlto didžiausia keleivių vežimo direkcijos parko pažiba - 4 modernūs šiuolaikiški dviaukščiai elektriniai traukiniai EJ575. Juos Lietuvai Čekijoje eksploatuojamų traukinių EJ 471 "City Elefant" pagrindu pagamino holdingui "Škoda Transpotation" priklausanti įmonė "Škoda Vagonka a.s". Tokio tipo traukiniai tapo naujove ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje.
Kiekviename šių traukinių įrengtos 304 sėdimos vietos, o piko metu vietos pakaktų dar 328 stovintiems keleiviams. Juose veikia modernios garso ir vaizdo informavimo bei salonų ir išorės stebėjimo sistemos. Numatyta galimybė vežtis dviračius, vežimėlius ar didesnį bagažą, pasijungti nešiojamąjį kompiuterį. Vagonuose visos durys atsidaro paspaudus mygtuką, o užsidaro automatiškai, todėl keleivių salonuose nebūna skersvėjų, saugoma šiluma.
Pasirūpinta ir neįgaliaisiais keleiviais. Specialiai jiems įrengti įvažiavimo tilteliai, o viduje - vietos vežimėliams pritvirtinti. Du iš keturių sumontuotų modernių vakuuminių tualetų pritaikyti žmonėms su negalia. Pagrindinė informacija vagonuose pateikiama Brailio raštu.
"Lyginant dviaukščius EJ575 su ER9M į akį krinta ne tik akivaizdus naujųjų traukinių komforto pranašumas, bet ir tai, kad jie sunaudoja net 15 proc. mažiau elektros energijos", - teigė Keleivių vežimo direkcijos direktorius dr. Raimondas Burkovskis.
Keleivių, važiuojančių maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, skaičius per dvejus metus ne tik išaugo apie 15 proc., bet ir toliau auga.
Lietuva buvo paskutinioji iš tuometės Tarybų Sąjungos šalių, neturėjusių elektrifikuotų geležinkelio linijų. Tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geležinkelių transporto katedros lektoriaus-doktoranto Liongino Liudvinavičiaus, 1973-1975 m. vadovavusio Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektui, šalis dėl to stipriai nepralošė. Netgi priešingai - geležinkeliai gavo pačią pažangiausią energetinę sistemą Baltijos valstybėse, kuri savo parametrais nenusileidžia Vakarų Europos valstybių turimoms sistemoms. Analogiškos aukštos 25kV, 50Hz kontaktinio tinklo įtampos sistemos yra naudojamos Prancūzijos, Anglijos, Suomijos, Portugalijos ir kitų šalių geležinkeliuose.
"Šio standarto įtampa ateityje leis Lietuvos geležinkeliais be jokių techninių apribojimų traukti 8-10 tūkst. tonų sąstatus, o pertvarkius infrastruktūrą traukinių greitį padidinti iki 160-250 km/h", - teigė L. Liudvinavičius.
Elektriniai traukiniai ir elektrovežiai neteršia aplinkos, yra greitesni ir galingesni nei dyzeliniai. Kiti šių traukinių techniniai ir eksploataciniai rodikliai taip pat yra geresni. "Vienas didžiausių elektrinių traukinių privalumų yra tas, kad jų našumo koeficientas, palyginti su kitais, yra kur kas didesnis, - teigė L. Liudvinavičius. - Vadinasi, tiek keleivius, tiek krovinius jais vežti yra pigiausia. Be to, elektros ištekliai neriboja traukinių ilgio ar svorio, tuo tarpu net geriausius autonominius traukos riedmenis, šilumvežius ar dyzelinius traukinius riboja juose sumontuotos jėgainės galia".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą