Elektros energijos kaina biržoje spalį sumušė rekordus, ateityje - turi pigti

„Išaugusią elektros energijos kainą biržoje daugeliu atvejų formavo brangi Lietuvoje gaminama elektra. Pigesnės elektros negalėjome importuoti dėl užsitęsusių Kaliningrado elektrinės remonto darbų ir maksimaliai išnaudojamų jungčių tarp šalių. Jų neužteko patenkinti visą Lietuvos trūkumą", - aiškina „Enefit" generalinis direktorius Artūras Šyvokas.

Jis sako, kad aukštos elektros energijos kainos biržoje jau pasiekė ir galutinius vartotojus, kurie sudarinėja sutartis kitiems metams. „Tai tęsis tol, kol Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai neišspręs transportavimo įkainių per Estijos-Latvijos pasienį problemos. Lyginant su praėjusiais metais, pigesnės elektros energijos iš Šiaurės importo kaina į Lietuvą išaugo dvigubai", - teigia A. Šyvokas.

Labiausiai iš to pelnosi Estijos ir Latvijos elektros perdavimo sistemos operatoriai, o Estijos gamintojai ir pardavėjai skaičiuoja nuostolius. „Estijos-Latvijos pasienyje perduodama elektra yra apmokestinama nuolat kintančiu tarifu, o sprendimai, kurie leistų kontroliuoti šias išlaidas, delsiami įgyvendinti. Tai neleidžia užsitikrinti transportavimo sąnaudų stabilumo ir trukdo sudaryti naujas fiksuotų kainų sutartis Lietuvoje ir Latvijoje", - pasakoja „Enefit" vadovas.

Pasak jo, dėl papildomo apmokestinimo elektra, patekusi į Lietuvą, pabrangsta vidutiniškai 3,5 ct/kWh. Tačiau elektros energijai iš trečiųjų šalių mokesčiai nėra taikomi.

Spalį elektros energija Estijoje kainavo 1,3 proc. mažiau nei rugsėjį - 16,14 ct/kWh. Suomijoje jos kaina sumažėjo 3,8 proc., iki 15,87 ct/kWh. Pernai spalį elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 15,47 ct/kWh, Latvijoje - 14,54 ct/kWh, Estijoje - 13,88 ct/kWh, o Suomijoje - 13,32 ct/kWh.

Pasak A. Šyvoko, lapkritį elektra turėtų pigti ir Lietuvoje. „Kol neturime elektros jungčių su Švedija, elektros kaina Lietuvoje tiesiogiai nekoreliuoja su kainomis Skandinavijoje. Tačiau žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, įjungiamos termofikacinės elektrinės ir atsiranda pigesnės elektros pasiūla", - sako „Enefit" vadovas.

Pasak jo, jei ateinančiomis savaitėmis kritulių kiekis Skandinavijoje neišaugs, Švedija ir Norvegija žiemą pasitiks palyginti aukštesnėmis elektros kainomis. Vandens lygis šių šalių vandens rezervuaruose spalį išliko žemesnis nei vidutinis daugiametis. Šiuo metu jis siekia 72-74 proc., kai tuo tarpu vidutinis daugiametis lygis siekia 83-85 procentus.

Žaliavinės naftos kaina spalį kilo nežymiai - 0,8 proc. iki 108,8 JAV dolerių už barelį. Didžiausią įtaką kainai darė šio kuro perteklius rinkoje ir mažėjantis jo poreikis JAV.

Taršos leidimų kainos spalį po penkių mėnesių iš eilės nustojo augti. Mėnesio pabaigoje jų kaina siekė 16,57 lito už toną.

Akmens anglies kaina praėjusį mėnesį nežymiai susitraukė iki 82,9 JAV dolerio už toną (214,06 litų už toną). Ji sumažėjo dėl lėtėjančio Kinijos importo ir skalūninių dujų, kurios JAV vis dažniau naudojamos vietoje akmens anglies.