Emigrantai jau sugrįžta

Darbo rinka

Pasaulinis ekonomikos augimo sulėtėjimas ir per paskutiniuosius keletą metų gana ženkliai pagerėjęs gyvenimas Lietuvoje jau parvilioja iš užsienio emigravusią darbo jėgą, ypač nekvalifikuotą.

Tokį reiškinį pastebi įmonės, kurių nemažą darbuotojų dalį sudaro darbininkiškų profesijų atstovai. Kai kurie darbdaviai tvirtina darbuotojų stokos jau nebejaučiantys.

"Šioks toks judėjimas yra, grįžo ir buvusių darbuotojų iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos. Padaugėjo kandidatų, ieškančių darbo, o anksčiau pagalbinių darbininkų, kai jų reikėdavo, sunkiai surinkdavom. Tokį judėjimą pastebime gal jau antrą mėnesį", - sakė AB "Baltijos" laivų statyklos Personalo administravimo skyriaus vadovė Rita Žukauskienė.

Bendrovė jau priėmė apie 10 buvusių savo darbuotojų, grįžusių iš užsienio. Tačiau, anot R. Žukauskienės, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai dar negrįžta.

"Grįžta žmonės su žemesne kvalifikacija, vidutiniokai - matyt, neprigyja. Ten darbuotojus juk irgi atsirenka", - sakė ji.

Į padidėjusį darbo ieškančiųjų - ir buvusių emigrantų, ir vietinių - srautą atkreipia dėmesį ir bendrovės "Klaipėdos keliai" generalinis direktorius Juozas Rukšėnas. Į šią įmonę iš užsienio sugrįžo apie 20 žmonių.

"Mūsų įmonė yra sudariusi sąlygas darbuotojams dirbti ir užsidirbti. Skaičiuojant, ką jie uždirba užsienyje ir čia, - pinigai beveik tie patys, o užsienyje žmonės dirba, žinot patys, kiek valandų. Darbuotojų stygiaus nejaučiame, per paskutinius mėnesius mūsų visos vietos užpildytos. Kad žmonių sugrįžimas yra - tai tikrai, ateina didžiuliai srautai", - sakė J. Rukšėnas.

Savo darbuotojų gretose vieną buvusį emigrantą turi UAB "Fishlita". Tačiau, pasak bendrovės direktorės Ligitos Drungilienės, besidominčiųjų darbu šioje įmonėje paskutiniuoju metu buvo ir daugiau, o vos prieš pusmetį tokių beveik nepasitaikydavo.

Didesnis darbuotojų judėjimas pastebimas ir transporto sektoriuje, tačiau jį sukelia ne grįžtantys emigrantai, o sumažėjusios kai kurių krovinių pervežimo įmonių darbo apimtys.

"Vyriausybė laukia progos pasigirti"

Giedrius KADZIAUSKAS, vyresnysis ekspertas, Ekonominės veiklos reguliavimo mažinimo grupės vadovas

Emigrantų grįžimą lemia tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse vykstantys reiškiniai. Lietuvoje - besitęsiantis atlyginimų kilimas. Nors ir lėtesnis nei pernai, šiemet, mūsų prognozėmis, jis turėtų siekti apie 12 proc. Dviženklis augimas yra didžiausia paskata neemigruoti, o emigrantams galvoti apie grįžimą. Tyrimų duomenimis, 62 proc. lietuvių mano, kad paskatų neišvažiuoti daugėja.

Viena iš priežasčių - ir besitęsianti darbuotojų stoka įvairiuose sektoriuose Lietuvoje. Tiesa, statybose situacija keičiasi gana greitai. Šiuo metu vis daugiau statybininkų susiduria su sunkumais rasti pakankamai užsakymų, verslininkai mažina statomų objektų.

Kita priežastis - tose valstybėse, kur žmonės išvažiavo, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, vyksta diskusijos apie emigrantų rolę. Iš autoritetingų šaltinių pasigirsta kritiškų nuomonių apie imigraciją. Po naujų valstybių prisijungimo prie Europos Sąjungos pasipylę nauji imigrantų srautai tą viešąją nuomonę ypač stipriai suvirpino. Tuomet, kai su kitomis valstybėmis į ES įstojo Lietuva, imigrantai Didžiojoje Britanijoje buvo labai laukiami.

Vyriausybė pasirengusi muštis į krūtinę ir sakyti, kad dėl jos politikos mažėja emigracija, tačiau pažiūrėjus į emigrantų grąžinimo strategiją, akivaizdu, kad ten numatytos priemonės nėra pakankamai rimtos. Tai - švietimas apie grįžimo galimybes, gerėjantį gyvenimą Lietuvoje, tačiau sunku tikėtis, kad jos padaro esminį poveikį. O Vyriausybė laukia progos, kad galėtų pasigirti.

Kokie būtų labai naudingi sprendimai valstybės lygmeniu? Grįžtantieji susiduria su labai daug administracinių barjerų. Pavyzdžiui, vaikams grįžtant į mokyklas ne iki galo aišku, kurie dalykai užskaitomi, ar mūsų mokyklos pakankamai lanksčios priimti kitose šalyse besimokiusius vaikus.

Iškyla mokesčių ir finansiniai klausimai - kokios pinigų parsivežimo galimybės, socialinio draudimo lėšų persinešimas. Nėra aišku, kaip išsispręs dvigubos pilietybės klausimas, o tai yra didelis veiksnys, padedantis apsispręsti.

Pramonininkai nori tikslumo

Rimas VARKULEVIČIUS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, vykdomosios direkcijos generalinis direktorius

Buvau ir asmeniškai sutikęs kelias brigadas iš Airijos grįžusių statybininkų. Darbo apimtis ten sumažėjo, o reikalavimai atvykėliams keliami didesni, todėl prasmingiau dirbti Lietuvoje. Tačiau emigrantų grįžimas ryškėja turbūt ne visuose sektoriuose, o tik tarp tų žmonių, kurie išvykdavo laikinai, palikdami čia namus ir planuodami užsidirbę sugrįžti. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, medicinos ar informacinių technologijų, jokio grįžimo nematyti.

Kitas aspektas, dėl ko grįžtama - nekilnojamojo turto plėtros sulėtėjimas visame pasaulyje ir darbo šiame sektoriuje mažėjimas. Vis dėlto masiškumo nesijaučia. Ištisomis klasėmis, kaimais žmonės yra išvykę ir darbuojasi Airijoj.

Pramonininkai būtų labai dėkingi, jeigu valstybės institucijos atliktų tyrimą, ir matytume bendras emigracijos ir grįžtančiųjų tendencijas. Valstybė juk nežino, kiek išvyko, tai kaip galima sakyti, kiek parvyko? Verslas turi svarbų požymį - visada apskaito esamus ir būsimus resursus, o valstybė su darbo jėgos apskaita elgiasi aplaidžiai.

"Į mus gal net nesikreipia"

Virginijus ANDRIUŠIS, Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas

Tyrimo, kiek iš ieškančiųjų darbo yra buvę emigrantai, nedarome. Kiek pastebėjome, tendencijos, kad registruotųsi daugiau grįžusiųjų iš užsienio, nėra - per dieną, kaip ir pernai, ateina 2-3 žmonės, kurie pasako dirbę užsienyje. Tačiau darbo pasiūlymų yra nemažai, todėl į mus buvę emigrantai gal net nesikreipia, be to, informacija apie laisvas darbo vietas teikiama ir neužsiregistravus, taip pat ji prieinama ir internetu.

Bendra situacija darbo rinkoje

Daiva LIUGIENĖ, Lietuvos darbo biržos Pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja

Situacijos darbo rinkoje negalima pavadinti kritine, tačiau visi požymiai rodo, kad jos potencialas šiuo metu išnaudotas. Darbuotojų poreikis slūgsta, o darbo ieškančių žmonių daugėja.

Pirmąjį šių metų ketvirtį darbo ieškojo beveik 56 tūkst. žmonių, t. y. beveik 4000 daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. Tuo metu laisvų darbo vietų biržoje užregistruota apie 28 tūkst. (pernai - 33 tūkst.).

Anot išankstinės darbo rinkos prognozės, sudarytos remiantis darbdavių pateikta informacija, šiemet steigiamų vietų skaičius būsiąs didesnis nei likviduojamų. Vis dėlto likviduoti ketinama 15 tūkst. darbo vietų, t. y. trečdaliu daugiau nei pernai.

Vasaros sezonu darbo visuomet padaugėja. Tačiau rudeniop situacija gali tapti liūdnesnė.

Nors dabartinėse labiausiai ieškomų darbuotojų diagramose karaliauja pardavimo vadybininkai ir pardavėjai, tai anaiptol nereiškia, jog vadybos specialistų šalyje parengiama per mažai.

Vadybos žinių turinčių specialistų poreikis nemažas, tačiau didele dalimi prisideda ir tai, jog kvalifikacijų aprašymas nėra nusistovėjęs, o darbdaviai siūlomą pareigybę dažnusyk pavadina skambiau, nei ji iš tiesų turėtų būti vadinama

Giedrė NORVILAITĖ