„Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė kreipęsi į prokurorus, kad šie pradėtų tyrimą dėl mažiausiai 5 mln. eurų, permokėtų vidaus bei paramos sandoriuose. Susisiekimo ministerija savo ruožtu inicijuoja tyrimą valstybės įmonėje „Automagistralė“, įtariamoje piktnaudžiavimu viešųjų pirkimų srityje. Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas Artūras Skardžius tikisi, kad kada nors bus papurtytas ir energetikos sektorius, kuriame, jo duomenimis, įvairiausio piktnaudžiavimo mastas gerokai didesnis.
Kreipėsi į prokurorus
Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galbūt patirtos mažiausiai 5 mln. eurų ar didesnės žalos. Tai vakar pranešė įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Kaip žinote, atliekame teisinį auditą: po atlikto tyrimo ketvirtadienį kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, perduodami teisinio audito rezultatus, kai matoma, kad galimai buvo pažeisti įmonės interesai viešųjų pirkimų kontekste, padaryta daugiau kaip 5 mln. eurų žala: tiek vidaus, tiek paramos sandoriuose permokėtos sumos. Sieksime, kad prokurorai ištirtų, įvertintų ir atitinkamai ieškotų, kaip grąžinti padarytą žalą įmonei“, - sakė M.Bartuška.
Pasak generalinio direktoriaus, įvardytoji 5 mln. eurų žala yra žinoma ir, jo žodžiais, akivaizdi patiems „Lietuvos geležinkeliams“, bet ji gali būti ir didesnė. Galima neūkiška veikla nustatyta tikrinant 2014-2016 m. laikotarpio bendrovės veiklą.
Purtys ir „Automagistralę“
Naujieną paskelbė ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jo nurodymu Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo vidinį tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“ ir dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio bei jo pavaduotojo Kazimiero Eirošiaus veiksmų. Anot ministro, bus imtasi veiksmų inicijuoti ieškinį dėl galbūt valstybei padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo.
„Vakaro žinios“ primena, kad STT dėl VĮ „Automagistralė“ pradėjo ikiteisminį tyrimą, mat ji įtariama galbūt piktnaudžiavusi vykdydama viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. STT pareiškė įtarimus „Automagistralės“ vadovui V.Moliui ir jo pavaduotojui K.Eirošiui, jų namuose buvo atliktos kratos.
Lobsta iš vartotojų
Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas Artūras Skardžius palaiko „Lietuvos geležinkelių“ ir Susisiekimo ministerijos iniciatyvas papurtyti dvi valstybės įmones, tačiau yra įsitikinęs, kad dar labiau verta papurtyti energetikos bendroves, ypač valstybinę monopolininkę „Lietuvos energiją“.
„Keista, kad „Lietuvos geležinkeliai“ labai kritikuojami dėl vidinių sandorių, nors, mano įsitikinimu, daug daugiau vidinių sandorių yra „Lietuvos energijoje“ ir jos holdingo įmonėse. Ir apimtys pagal pinigų sumas ten yra daug didesnės. Toks mano įsitikinimas, nes teko vadovauti parlamentinei komisijai, kuri tyrė „Lietuvos energijos“ ir jos dukterinių įmonių veiklą. O dukterinės įmonės, energetikos ministru būnant Arvydui Sekmokui, ir buvo specialiai tam sukurtos 2011 m. Jos visiškai nekontroliuojamos, net jų paslaugų įkainiai, nors jos teikia ir informacinių technologijų, ir statybos, ir turto valdymo, ir kitokias paslaugas. Tos paslaugos nėra nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, nei Valstybės kontrolės kontroliuojamos.
Visos išrašytos sąskaitos už paslaugas, teikiamas daug didesne nei rinkos kaina ir dar be konkurso, atsiduria visų mūsų, vartotojų, sąskaitose: ar tada, kai mokame už dujas, ar tada, kai mokame už elektrą, nes „Lietuvos energijai“ dabar priklauso ir šios energijos tiekimo rūšys. O mes nežinome, kiek permokame. Net nuo vartotojų šie duomenys yra slepiami, slepiamas paslaugų mastas, paslaugų įkainiai. Jie automatiškai, be kontrolės atsiduria sąskaitose: elektros energijos skirstymo, perdavimo, gamybos ir net iš valstybės biudžeto išlaikomų institucijų, tokių kaip Energetikos ministerija, sąskaitose“, - dėstė A.Skardžius.
Valstybė valstybėje
Anot jo, dėl to gali būti dvigubas permokėjimas: ir vartotojai permoka, ir iš šalies biudžeto permokama.
„Nes valstybėje niekas nuo 2011 m. to nekontroliuoja. Sukurta valstybė valstybėje, kurioje viskas galima ir niekas nekontroliuojama. „Lietuvos energija“ milžiniškus pinigus išleidžia savo veiklos viešinimui, įvairiausiomis formomis sumoka milžiniškas lėšas už konsultacijas, turi, rodos, apie 10 viešųjų ryšių kompanijų. O viskas atsiduria vartotojų sąskaitose. Užuot monopolininkas mokėjęs į valstybės biudžetą normalius dividendus, jis nebežino, kaip pinigus išleisti. Mes sunešame tuos pinigus kaip paslaugų vartotojai, o iš to lobsta brangių paslaugų teikėjai. Valstybė valstybėje su savo finansais, su savo viešaisiais ryšiais, kuriems padedant mes nežinome, kas ten iš tikrųjų vyksta. Tai milžiniška problema, tačiau nei teisėsaugos institucijos, nei Valstybės kontrolė, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nieko nedaro, kratosi, nes bijo milžiniško valstybinio oligarcho grįžtamosios reakcijos per viešąją erdvę. Tai grynai oligarchinis valdymas, kai tavo rankose viešosios erdvės valdymas, milžiniški pinigai bei valdžia“, - akcentavo parlamentaras.
Džinas iš butelio
Energetikos komisijos vicepirmininkas atkreipė dėmesį, kad valstybiniam monopolininkui suformuoti neteisingi tikslai: ne teikti kuo pigesnes paslaugas, kuo pigesnę energiją, o didinti savo vertę.
„Monopolininkas, ar jis privatus, ar valstybinis, yra blogis, kenkėjas rinkai ir valstybei. Praėjusią savaitę Seime vyko konferencija, kurioje dalyvavo energetikos ekspertai, Audito rūmų narys Rimantas Šadžius, Valstybės kontrolės vadovai, Europos ekspertai. Tai buvo įvardyta: nekontroliuojamas monopolininkas yra blogis. O Konkurencijos taryba, šiemet gavusi didesnį finansavimą, šito riešuto neįkanda, nes džino, išleisto iš butelio, atgal nebesukiši. Reikalingos struktūrinės reformos, nes kontrolės institucijos neįkanda, kadangi monopolininkas joms turi didesnį poveikį nei jos monopolininkui“, - dėstė A.Skardžius.
Konservatorių prieglobstis
Parlamentaras įsitikinęs, kad vartotojai turėtų tik padengti valstybės įmonės veiklos kaštus.
„O dabar „Lietuvos energija“ su dukterinėmis įmonėmis uždirba milžiniškus viršpelnius, nes už paslaugas ima daug daugiau, nei yra kaštai. O paskui, motyvuodami tuo, kad esą gerai dirba, sau pasikelia atlyginimus. Be to, algų dydis privalo būti viešas, tačiau jis slepiamas. O kontrolės komisijos bijo kištis. Tik „NT Valdos“ buvo papurtytos dėl sąsajų su Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslu. Bet irgi papurtytos buvo, kai parlamentinė komisija privertė. O papurčiusios pamatė, kad su „NT Valdomis“ ir kitomis įmonėmis sandoriai sudaryti be jokio konkurso, kai kurie tęsiasi dar nuo 2011 m. Ir ten sulindę visokie artimi konservatorių draugai, tokie kaip veikėjai iš „Alnos“ irgi įsitvirtinę be konkurso. Kai A.Sekmokas tapo ministru, jie ir pradėjo teikti tas paslaugas - didelės apimties ir milžiniškais įkainiais. Štai kur reikėtų geros revizijos“, - akcentavo A.Skardžius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą