Žvejai turės laikytis „didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo", t.y. sužvejoti tik tiek tam tikros rūšies žuvų, kiek jų per metus atsinaujina. Šis principas bus taikomas ir ES laivams, žvejojantiems už ES ribų. EP narių įsitikinimu, tokia praktika padės atkurti sumažėjusius žuvų išteklius.
Beveik ketvirtadalis ES sugaunamo laimikio yra išmetama dėl netinkamo dydžio ar rūšies. Siekdami sustabdyti tokią neigiamą praktiką, europarlamentarai užtikrino, kad nuo 2015 m. palaipsniui bus reikalaujama iki 95 proc. sužvejoto laimikio iškrauti uostuose. Skirtingų rūšių žuvims ši prievolė įsigalios skirtingu metu, pavyzdžiui, Baltijos jūros lašišoms - vėliausiai 2015 m., o visai žvejybai Baltijos jūroje - vėliausiai 2017 m. Netinkamo dydžio ar rūšies laimikio nebus leidžiama naudoti maistui, o tik kitoms reikmėms.
EP taip pat patvirtino žvejybos produktų rinkos organizavimo taisykles, kurios leis geriau informuoti vartotojus. Pavyzdžiui, produkcijos etiketėse turės būti parašyta, kur ir kokiomis priemonėmis buvo sugauta žuvis.
„Ši reforma išspręs didžiausią ES bendrosios žuvininkystės politikos problemą - peržvejojimą. ES Taryba, derėdamasi dėl žvejybos kvotų, turės galvoti apie tvarumą", - pažymėjo EP pranešėja Ulrikė Rodust iš Vokietijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą