ES tęs "Rail Baltica" finansavimą ir žada paremti greitaeigių traukinių linijos statybą

ES tęs "Rail Baltica" finansavimą ir žada paremti greitaeigių traukinių linijos statybą

Europos Komisija svarsto galimybę skirti finansinę paramą Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims, kad iki 2024 arba 2030 metų mūsų regionas būtų sujungtas greitojo traukinio linija su Šiaurės Italija.

Tai po susitikimo su "Rail Baltica" EK paskirtu koordinatoriumi Pavelu Telička sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anot E. Masiulio, Europos Komisijoje "Rail Baltica" projektas nėra vien tik regioninis projektas - Baltijos šalyse planuojama įrengti greitaeigių traukinių linija įsivaizduojama kaip sudėtinė ES transporto tinklo dalis.

"Kalbėjome, kad iki 2024 m. sutarus visoms šalims - Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai - galėtume įgyvendinti greitaeigės linijos projektą, kurio didžiąją dalį finansuotų Europos Komisija, tačiau turėtų prisidėtų ir pačios šalys (..) Tai būtų projektas, sujungiantis Baltijos ir Adrijos regionų šalis", - sakė E. Masiulis.

Susisiekimo ministro teigimu, norint tęsti "Rail Baltica" statybas, reikalingas aktyvesnis projekte dalyvaujančių valstybių indėlis, todėl ketinama pasirašyti dar vieną tarpusavio supratimo memorandumą dėl projekto vystymo.

"Mes jau žinome Estijos vyriausybės apsisprendimą. Šiuo atveju pagrindinis darbas su Latvija ir Lenkija, o pagrindinis instrumentas tam - Europos Sąjungos pinigai. Tos šalys, kurios atsisakys dalyvauti "Rail Baltica" projekto įgyvendinime, neteks didelių sumų iš kitų ES finansinių perspektyvų", - pridūrė E. Masiulis.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pažymėjo, kad ES yra pasiryžusi tęsti projekto, kuris dabar apimtų ne tik Lietuvos kaimynes, bet ir Vidurio Europos valstybes, finansavimą. 2014-2020 m ir 2020-2024 m. ES finansinių perspektyvų lėšomis Lietuvai kasmet planuojama skirti 20-30 mln. eurų, visam projektui - maždaug 3,5 mlrd. eurų.

"Tai europinis projektas. Lietuviai manė, kad "Rail Baltica" rūpi tik Lietuvai. Tačiau dabar tai rūpės visiems. Tačiau darbai turės būti koordinuoti. Negali būti, kaip dabar, kad Lietuva tiesia geležinkelį, o kitos šalys sėdi ir laukia. Tai turės būti daroma vienu metu ir koordinuotai", - kalbėjo A. Štaras.

Susisiekimo viceministro teigimu, iki 2030 m. įgyvendinus projektą Vilnius liks vienintele sostine, neturinčia susisiekimo su Vakarų Europa. Todėl svarstoma geležinkelio atšakos į Vilnių tiesimo galimybė.

"Rail Baltica" koordinatorius P. Telička nurodė, kad ES yra pasiryžusi padengti didžiąją dalį projekto lėšų.

"Rail Baltica" ir vėliau atsirasianti greitojo traukinio linija turėtų tapti vienu iš prioritetinių projektų. Baltijos šalyse ES lėšomis bus finansuojama maždaug 85 proc. projekto vertės. Projektą numatoma baigti iki 2030 m., tačiau kai kurios studijos nurodo ir 2024 m.", - teigė P. Telička.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder