Euro zona garma į dugną

Euro zona garma į dugną

Tarp kasdien girdimų prastų žinių apie euro zoną šią savaitę paaiškėjo ir dar viena prasta naujiena – tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pakeitė Europos Sąjungos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Toks sprendimas reiškia, kad JAV reitingų agentūra gali sumažinti ES skolinimosi reitingą, kuris šiuo metu siekia AA+, per artimiausius dvejus metus.

- Kokios buvo pagrindinės priežastys pakeisti ES skolinimosi reitingą? - „Respublika“ paklausė ekonomisto Valdemaro Katkaus.

- Tokį sprendimą priėmė viena iš 3 agentūrų ir tai buvo ta pati agentūra, kuri nepabijojo nupjauti reitingą ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Nors visos trys agentūros priklauso amerikiečiams, dažnai galima įžvelgti, kad tai gali tapti įrankiu kovai su euro zona. Tačiau to negalime pasakyti apie šią agentūrą.

Pirmoji priežastis, kodėl taip nutiko, - Graikija. Taip pat dėl dabartinio Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) vardu vadinamo plano, kuriuo džiaugiasi visi ES biurokratai. Tačiau jo konstrukcija yra labai rizikinga. Ko gero, tai rizikingiau sukonstruotas fondas už bet kokį patį rizikingiausią privatų investicinį fondą. Tai yra dėl sistemos, kaip bus skolinamasi, kaip bus išduodami pinigai ir kad nesėkmės atveju tie pinigai bus nurašomi ES biudžeto sąskaita. Šiuo požiūriu fondas yra labai rizikingas. Be to, numatyta, kad jis prisidės ir prie Graikijos gelbėjimo. Taigi, pasirodo, naujausias EK sukonstruotas veikimo mechanizmas yra viena pavojingiausių idėjų.

- Reitingo sumažinimas neabejotinai pakeis skolinimosi rinką?

- Taip, tai atsilieps brangesniu skolinimusi tam tikroms ES narėms. Šiuo metu veikia Europos centrinio banko (ECB) pinigų spausdinimo programa ir pagal ją kiekvieną mėnesį bankas išperka įvairių obligacijų už 60 mlrd. eurų. Todėl artimiausius 7 ar 8 mėnesius pokyčių gal ir nebus galima pajusti, tačiau 2-3 metų perspektyvoje rizika skolinti gerokai išaugo. Ateityje skolinimasis dėl to tiesiog pabrangs.

- Ar tai dar labiau pablogins euro zonos situaciją?

- Šiuo metu eurui daugiausiai įtakos turi Graikija ir mano minėta euro spausdinimo programa, kuri iš esmės silpnina valiutą. Visi supranta, kad niekas šiuo metu negelbėja Graikijos kaip valstybės, šiuo metu tiesiog yra gelbėjama visa euro zona kaip darinys, kuris galėtų ir toliau egzistuoti. Jeigu per dvejus metus nepasiseks, kad Graikija, būdama euro zonos viduryje, atsigautų, tai manoma, kad panašios bėdos ištiks Ispaniją, Italiją ir kitas šalis. Tai užtikrina, kad euro zona ateityje turėtų smarkiai keistis.

Tai tarsi yra iš karto užprogramuota pačios euro zonos pamatuose. Jie yra nenormalūs. Negali funkcionuoti sistema, kuri sudaryta iš denacionalizuotos valiutos ir 19 skirtingų pinigų politikų. Scenarijus tik toks, kad turtingesnės šalys atims iš savęs dalį mokesčių ir juos sumokės neturinčioms šalims. Euras juk yra denacionalizuota valiuta ir ją leidžia tik ECB. Euras nepriklauso niekam. Bet dar turime 19 finansų ministerijų, iš kurių kiekviena turi savo atskirą mokestinę politiką. Jos tarpusavyje yra nesuderinamos. Tokia forma euro zona egzistuoti negali. Negali vienos pinigų politikos ECB pritaikyti skirtingoms šalims ir manyti, kad ji tiks ir Vokietijai, ir Graikijai. Štai Vokietija šiuo metu klesti, o Graikija eina į dugną. Tai akivaizdus pavyzdys. Fiskalinės politikos taip pat tarpusavyje nesuderinamos.

- Graikijos skolas ir toliau turėsime mokėti mes visi?

- Graikijos BVP šiuo metu yra mažesnis, nei jis buvo, kai Graikija įstojo į euro zoną 2001 metais. Jie dabar gyvena blogiau, nei gyveno tada. Šiuo metu prognozės tokios, kad artimiausius penkerius metus niekas nepagerės.

Akivaizdu, kad Graikija, įstojusi į euro zoną, pateko į baisius spąstus. Euro zona šiuo metu daliai valstybių ir yra spąstai, kurie sukuria tokias sąlygas, kad narė, būdama euro zonoje, tiesiog negali augti. Graikija nuo 2008 metų nesiskolino daugiau nei kitos valstybės, Graikija tiesiog į krizę įėjo su labai didele Vyriausybės skola. Tiesiog Graikijos atvejis šiandien yra matomiausias. Ispanijos ar Italijos bėdos yra ne mažesnės.

Padėtis euro zonoje tik blogėja, krizė didėja ir tai rodo šią savaitę pakeistas skolinimosi reitingas. Ir tai yra todėl, kad jau minėti pamatai yra blogai sudėti. Kol nebus surastas naujas modelis, narės, kurios negali funkcionuoti tokioje bendrijoje, kuri šiuo metu patogi Vokietijai, viena po kitos tiesiog išeis.

- Ar tame valstybių sąraše gali atsirasti ir Lietuva?

- Ne, mes šiuo metu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis esame kreditorių pusėje. Yra dar viena dalis euro zonos šalių - skolininkai. Mes kredituojame ir nuo naujųjų metų visi kreditoriai yra perėmę Graikijos valdymą. Mums, kaip finansiniams donorams, atsiminus, kaip eurošalininkai pasakojo, kad nieko mums nenutiks, kyla klausimas, kiek tų pinigų dar reikės kišti gelbėjant įsiskolinusias šalis. Graikija yra kol kas tik viena, o jeigu reikės gelbėti Ispaniją, Italiją ir paskui dar ką nors? Sumos juk augs dešimtis kartų. Reikia pagalvoti apie tai, kiek dar būsime pasiruošę dėti ten pinigus, kurie negrįš, nes skolos, faktas, bus tik nurašinėjamos.

Bet juk tie pinigai iš niekur neatsiranda, jie yra mokesčių mokėtojų pinigai. Valstybės narės savo surinktus mokesčius perduoda Pietų pusei ir atiduoda tiems, kurie šiuo metu yra patekę į krizę. Taip mes atimame iš savo žmonių ir atiduodame kitiems. Vyriausybė, sudarydama 5 metų planą, kuriame išdėliojo išmokėjimus pensininkams, valstybės tarnautojams, kitiems, kuriems yra skolinga, suskaičiavo, kad turi grąžinti 250 mln. eurų. Per 5 metus ta pati mūsų Vyriausybė turi įnešti į ES stabilizacijos fondą 330 mln. eurų. Tai reiškia, kad jei būtume neįstoję į euro zoną, pensininkams ir biudžetininkams būtų buvę galima išmokėti skolas ne per 5, o per 2 metus.

- Bet politikai, ragindami priimti eurą kone kaip išsigelbėjimą, aiškino, kad įstojimas į euro zoną yra stabilumo užtikrinimas...

- Turime nemažai europropagandistų tiek iš bankų, tiek iš Vyriausybės, jie sako, kad įvedus eurą kainos nepadidėjo. Bet prekybos centrai apklausė savo klientus, ar pasikeitė jų pirkimo įgūdžiai po euro. 85 proc. klientų pasakė, kad nepasikeitė, o 13 proc. pasakė, kad jų vartojimas sumažėjo ir jie šiuo metu perka mažiau. Tai reiškia, kad iš 3 mln. gyventojų tie 13 proc. yra maždaug 390 tūkst. gyventojų, kurių gyvenimas pablogėjo dėl to, kad įvedė eurą. Tai yra dvi Klaipėdos. Be to, juk mes jau kalbėjome, kad po įstojimo dar atiduodame po 330 mln. eurų, kuriuos galėjome atiduoti gyventojams. Žmonės juk galėjo daugiau pirkti, padėti savo vaikams, atostogauti ir tiesiog geriau gyventi. O dar kasdien matome, kad bendra situacija blogėja. Mūsų politikai nedarė jokių skaičiavimų, nes jiems atrodė, kad įstojimas į euro zoną BVP mums padidins kasmet po 1,3 proc. Tačiau pirmo ketvirčio BVP krito. Kol kas visi rodikliai nerodo jokio euro privalumo, o bendras ES rodiklis tik krinta.

Matydamas tokią situaciją, įsivaizduoju, kad kokie lenkai tai tikrai pasisako prieš euro įvedimą, kitos šalys džiaugiasi, kad nėra euro zonoje ir joms nereikia būti finansinėmis donorėmis. O Lietuvoje tie 13 proc. žmonių yra labai daug. Ir nežinau, kokiame dramblio kaulo bokšte reikia sėdėti Vyriausybės ir bankų atstovams, kad galėtų pasakyti, jog šių žmonių jie nemato ir nesupranta, kad šiems žmonėms gyvenimas po euro pasunkėjo.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder