Europiniai pinigai skatina nesantaiką

Politikas Vidmantas Plečkaitis, į Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (ŽVVG) valdybos narius išrinktas kaip Klaipėdos miesto tarybos atstovas, išėjo iš grupės visuotinio narių susirinkimo sakydamas, kad tokiame farse jis nedalyvausiąs.

Susirinkime buvo svarstomi šios grupės veiklos įstatų pakeitimai. Ginčas kilo dėl siūlymo apriboti grupės narių skaičių, mat pastaruoju metu buvo gauti keli Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos narių prašymai priimti į ŽVVG. Pasak grupės pirmininko G. R., jie net nežinojo, kodėl nori tapti šios grupės nariais.

Grupės valdybą sudaro 16 narių, o grupėje narių yra 18. Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą, tarp valdybos narių turi būti 50 proc. žuvininkystės asociacijų atstovų, iki 25 proc. miesto valdžios ir 25 proc. deleguotų žuvininkystės verslo atstovų. Beje, turi būti ir tam tikras moterų ir jaunimo procentas.

Tik valdybos nariai svarsto pateiktus finansuoti projektus ir balsuoja. Grupės narių skaičius nereglamentuojamas, bet jie ir nebalsuoja svarstant projektus. Beje, projektus gali pateikti visi norintieji, susiję su žuvininkyste, tam nebūtina būti grupės nariu. Todėl toks ginčas dėl grupės narių skaičiaus apribojimo kelia nuostabą.

Klaipėdai - ketvirtadalis fondo

Lietuvoje yra įsteigta 10 žuvininkystės vietos veiklos grupių. Klaipėdos grupei dedant didžiules pastangas skirta 7,5 mln. Lt - pasak G. R., t. y. vienas ketvirtadalis viso Lietuvos grupėms skirto fondo.

Beje, Europos žuvininkystės fondas turi 4 kryptis: pirmoji skatina jūrinį žvejybos verslą, antroji - akvakultūrą, trečia - žuvininkystę, o ketvirtoji kryptis skirta bendruomenės poreikiams tenkinti. ŽVVG gali pretenduoti tik į šios ketvirtos krypties finansavimą. Pavyzdžiui, vienas iš siūlomų projektų gali būti išvalyti Klaipėdos miesto pietinėje dalyje esančius tvenkinius.

Paramos skyrimo tikslas - skatinti bendruomenės iniciatyvą iš apačios. 75 proc. Klaipėdos grupei skirtų 7,5 mln. Lt sudaro ES pinigai, o 25 proc. - iš Lietuvos biudžeto. Projektai turi būti pristatomi ŽVVG valdybai, pastaroji svarsto ir pritaria arba ne. Jeigu pritaria, šis projektas siunčiamas į Projektų atrankos komitetą prie Žemės ūkio ministerijos, ten jis galutinai sutvarkomas ir perduodamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Būtent pastaroji skirs pinigus projekto įgyvendinimui, o ne ŽVVG valdybos nariai. Grupė jokių pinigų negaus, išskyrus 10 proc. programos, kuri bus įgyvendinama iki 2015 metų, administravimui.

Klaipėdos ŽVVG strategiją patvirtino Žemės ūkio ministerija. Minimali vienam projektui skiriama suma - 5 tūkst. Lt, maksimali - 500 tūkst. Lt.

Siūlomam žaidimui nepritarta

Siūlymui apriboti Klaipėdos ŽVVG narių skaičių 18, t. y. nebepriimti naujų narių, pasipriešinta ir pradėtos ilgos diskusijos, per kurias nuskambėjo grasinimai teismais bei tuo, kad panaudoti tų pinigų nepavyks ir programa nebus įgyvendinta. Pasak G. R., prasidėjo medaus statinės puolimas.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas, ŽVVG valdybos narys Alfonsas Bargaila tikina, kad taikyti narių priėmimo apribojimą nebūtų teisinga. Anot jo, žvejų priėmimas neturi būti ribojimas, o geležinkelininkai, suprantama, į šią grupę nepriimami.

G. R. teigė, jog toks apribojimas taikytas ir kitose grupėse, ir nė viena jų neapsijuokė. Pasak jo, priiminėdama vis naujus narius valdyba negalės produktyviai dirbti, turės ištisai svarstyti jų pareiškimus. Kadangi valdybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, jos narius ir taip sunku surinkti, kad būtų kvorumas.

Siūlymą riboti narių skaičių Mindaugas Rimeikis pavadino pasityčiojimu iš žmonių ir išėjo iš susirinkimo. Stasys Vagnorius priminė pirmininkui, kad ŽVVG nėra UAB, kad ji svarsto viešųjų pinigų skirstymą, todėl negali užsidaryti nuo žmonių.

G. R. sakė suprantąs, į kokius žaidimus verslininkai siūlo veltis, ir akcentavo, kad parama skiriama ne tik žvejams, bet ir miesto bendruomenės poreikiams - strategijoje žvejybos verslui numatytos nedidelės lėšos, nes jis gauna paramą iš kitų trijų minėtų Europos Žuvininkystės fondo krypčių.

Galų gale balsavimui buvo siūlomi trys variantai - apriboti narių skaičių iki 18, kaip ir buvo numatyta įstatų projekte, apriboti iki 24 narių išlaikant tokias pačias procentines narių proporcijas, kaip ir valdybos nariams, bei neriboti. Vis dėlto dešimt iš 14 susirinkime dalyvavusių ŽVVG narių balsavo už apribojimą iki 18 narių.

Nauja valdyba, senas pirmininkas

Kadangi kai kurių Klaipėdos ŽVVG valdybos narių kadencijos laikas jau baigiasi, susirinkime buvo atstatydinta visa grupės valdyba ir vėl išrinkta 16 narių valdyba - dabar jau 4 metų laikotarpiui, t. y. iki programos įgyvendinimo pabaigos. Prieš tai ji buvo išrinkta 3 metams.

Į naują valdybą išrinkti beveik visi tie patys nariai už kiekvieną balsuojant atskirai. Nauja tik tai, kad vėl ŽVVG pirmininku perrinktas G. R. šį kartą išrinktas ir valdybos nariu, o viena Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė į valdybą nepateko.

Taigi dabar belieka turintiems idėjų žmonėms Klaipėdos ŽVVG valdybai pristatyti projektus ir tikėtis jiems įgyvendinti gauti finansavimą. G. R. tikina, jog prioritetas grupės nariams tikrai nebus teikiamas.