Nuo liepos 1 d. įsigalioja naujos Europos Sąjungos (ES) ekologiško maisto ženklinimo taisyklės, taip pat reikalavimas naudoti naują ES ekologinį ženklą. Dabar ES valstybėje narėje pagamintų fasuotų ekologiškų produktų, atitinkančių reikalingus standartus, pakuotes bus privaloma ženklinti "Europos lapu". Kartu su ES ženklu galės būti naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai ženklai. Nefasuotų ir importuotų ekologiškų produktų pakuotes žymėti "Europos lapu" nėra privaloma.
Naujose ženklinimo taisyklėse ne tik nustatytas šio ženklo naudojimas, bet ir reikalaujama nurodyti produktų sudėtinių dalių pagaminimo vietą bei už tikrinimus atsakingos įstaigos kodą. Veiklos vykdytojams suteikiamas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turi pradėti taikyti šias naujas ženklinimo taisykles. Dar vienas pasikeitimas - pirmą kartą sudarytos ES ekologinės akvakultūros taisyklės.
"Tikimės, kad naujasis ES ženklas visoje ES taps visuotinai atpažįstamu ekologiškos maisto produkcijos simboliu ir įtikins vartotojus, kad prekės yra pagamintos laikantis griežtų ES ekologinio ūkininkavimo reglamentų. Tikiuosi, kad šie pokyčiai ne tik suaktyvins ekologinio ūkininkavimo sektorių, bet ir dar labiau sustiprins vartotojų apsaugą", - ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiološas (Dacian Ciolos).
"Europos lapo", kurio žaliame fone lapo forma išsidėsčiusios ES žvaigždės, dizainas vartotojams perteikia dvi aiškias mintis: gamta ir Europa. Komisija ženklo dizainą užregistravo kaip kolektyvinį prekės ženklą. Ženklo dizainą sukūrė Vokietijos studentas Dušanas Milenkovičius; šį ženklą pasirinko daugiausia internetinės apklausos, kuri buvo suorganizuota po ES meno studentams surengto konkurso, dalyvių. Konkurso laimėtojas ir geriausių darbų autoriai bus pagerbti oficialioje apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje 2010 m. liepos 19 d., kuri bus surengta tuo pat metu, kaip ir liepos 19-20 d. įvyksianti konferencija dėl Bendros žemės ūkio politikos ateities.
Naujos akvakultūros taisyklės taip pat taikomos ekologiniam žuvų, vėžiagyvių ir jūros dumblių auginimui ūkiuose. Taisyklėmis nustatomos visoje ES galiojančios akvakultūros auginimo aplinkos sąlygos, atskiriami ekologiški ir neekologiški ūkio vienetai ir nurodomos gyvūnų gerovės sąlygos, įskaitant didžiausią leistiną gyvūnų tankumą (rodiklis, kuriuo remiantis galima nustatyti gyvūnų gerovę). Taisyklėse nurodoma, kad biologinė įvairovė turi būti saugoma, ir draudžiama skatinti nerštą dirbtiniais hormonais. Ekologiški pašarai turi būti papildomi žuvų pašarais iš tvariai tvarkomų žuvininkystės ūkių. Sukurtos specialios nuostatos dėl dvigeldžių moliuskų ir jūros dumblių auginimo.
Komentuodama naujas taisykles, už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pasakė: "Europos mastu taikomos ekologinės akvakultūros taisyklės tapo realybe. Jos padės vartotojams geriau rinktis produktus ir padidins tausią ir aplinkai nekenkiančią gamybą, kuri yra gyvybinga tradicinių intensyvesnių gamybos metodų alternatyva. ES yra didžiausia jūros produktų rinka pasaulyje ir todėl natūralu, kad Europa turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį nustatant bendras šios srities taisykles. Vienu iš svarbių savo kadencijos prioritetų laikau žvejybos ir akvakultūros sektorių tvarumą ir socialinę sanglaudą. Šių naujų ekologinės akvakultūros taisyklių įgyvendinimas yra svarbiausias etapas siekiant integruoti šiuos prioritetus į žemės ūkį".
2008 m. Europoje veikė 123 sertifikuoti ekologinės akvakultūros ūkiai, o visame pasaulyje - 225. 2008 m. juose buvo užauginta beveik pusė viso 50 tūkst. tonų kiekio. Daugiausia ekologiškos akvakultūros užauginta penkių valstybių narių ūkiuose - Jungtinės Karalystės, Airijos, Vengrijos, Graikijos ir Prancūzijos. Daugiausiai užauginta lašišų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą