Europos rinkos vienus vilioja, kitus - baugina.

Lietuvos žmonėms tvirtai pasisakius už stojimą į Europos Sąjungą (ES) šalies verslo elitas optimistiškai žiūri į ateitį. Tiek transporto, tiek finansų, tiek kitų ūkio šakų atstovai teigia, jog tapus stiprios ekonominės ir politinės sąjungos nare atsivers naujos rinkos, padidės vartojimas, atsiras daugiau galimybių realizuoti savo užmojus. Tuo tarpu statybininkai tebelaukia didesnės šalies vadovybės pagalbos konkuruojant su finansiškai stipresniais ir naujausia statybine technika ginkluotais konkurentais iš Europos. O gyvulių augintojai bei mėsos perdirbėjai su dideliu nerimu laukia atsiversiančių ES rinkų.
Jonas Dumašius, Gargždų statybos AB "Hidrostatybos" generalinis direktorius, "Vakarų ekspresui" sakė, kad kaip pilietis ir kaip įmonės vadovas jis džiaugiasi referendumo rezultatais. Tačiau kaip Lietuvos statybininkams seksis konkuruoti tarpusavyje ir su užsienio statybos įmonėmis, priklausys nuo valdžios, teigė statybininkas.
"Jei Seimas ir Vyriausybė sudarys sąlygas vietos statybininkams integruotis į ES, tai viskas bus gerai ir užsienio konkurentai nebus baisūs. Tačiau jei ir ateity liks tokia situacija, kai vietos statybininkai be jokių taisyklių konkuruoja tarpusavy dėl menkiausių užsakymų, tai lietuviai nei naujos technikos galės įsigyti, nei normalių algų mokėti darbuotojams,- piktinosi J. Dumašius.- Jūs verčiau pasidomėkite, kokias algas savo darbuotojams moka tos įmonės, kurios laimi visus konkursus - minimalias. Ir taip tęsis tol, kol pagrindiniu rangos konkurso kriterijumi bus mažiausia kaina. Ne kartą kalbėta, kad šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas yra blogas ir taisytinas, nes neatitinka ES rinkų reikalavimų. Įstatymas turėtų būti koreguojamas ir nustatyta darbų kainos mažinimo riba".
Mėsos perdirbimo UAB "Agrovet" generalinio direktoriaus Augenijaus Gudžiūno teigimu, savaitgalį įvykęs referendumas parodė lietuvių tautos brandą ir sugebėjimą pareikšti nuomonę svarbiu klausimu, susijusiu su šalies ir mūsų visų vaikų ateitimi. Kaip mėsos perdirbimo įmonės vadovas, sakė A. Gudžiūnas, jis jau seniai ruošiasi dirbti ES rinkoje. "Mes juk tam ir paramos iš SAPARD fondo siekėme ir ją gavome. O pasižvalgius po kitas, jau ES priklausančiose šalyse veikiančias mėsos perdirbimo įmones regi, jog jie dirba be didesnių problemų. Nemanau, kad Lietuvos mėsininkai būtų blogesni ir jiems prasčiau sektųsi.
Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip seksis gyvulių augintojams. Jei mes didiname skerdyklų pajėgumus, o nebus ko jose skersti, bus blogai ir mėsos perdirbėjams. Pastaraisiais metais raguočių banda Lietuvoje mažėja. Galime sulaukti tokios situacijos, kad pardavimui jų niekas ir nebeaugins. Gyvulius tada teks pirkti Lijone arba Poznanėje. O prisidėjus transportavimo išlaidoms didės ir kiti gamybos kaštai.
Todėl viena iš pagrindinių priežasčių, galinti trukdyti lygiomis sąlygomis konkuruoti ES rinkoje, per maža parama raguočių augintojams. Lietuva juos kol kas remia labai simboliškai, o ES paramos jie visai negauna. Tačiau jau dabar aišku, kad ir įstojus ES mūsų šalies gyvulių augintojai tegaus pusę to, ką gauna Belgijos ar Olandijos karvių augintojai. Tad jau dabar nulemta, kad lietuviška skerdiena negalės konkuruoti su pigesne kitų ES šalių skerdyklų produkcija",- kalbėjo A. Gudžiūnas.
Aloyzo Kuzmarskio, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus, manymu, tapus ES nare Lietuvai atsiveria didelės galimybės. Tačiau sėkminga uosto veikla priklausys ir nuo mūsų šalies institucijų pasirengimo, išleidžiamų įstatymų ir poįstatyminių aktų.
"Mūsų pranašumas tas, kad Lietuva taps labiausiai į Rytus nutolusia ES šalimi. Prekės, skirtos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkoms, bus koncentruojamos ir saugomos Lietuvoje. Tačiau, ar Klaipėdoje realiai veiks laisvasis uostas, kuriame prekėms bus sukuriama pridėtinė vertė, priklausys nuo to, kokiomis lengvatomis galės naudotis būsimojo laisvojo uosto kompanijos. Finansų ministerijai savo pasiūlymus mes jau esame pateikę",- "Vakarų ekspresui" sakė A. Kuzmarskis.
Vilniaus banko Klaipėdos filialo direktorius Erdvilis Gerazimas sakė, kad bankai yra ekonominio šalies gyvenimo veidrodis. Kuo aukštesnis pragyvenimo ir vartojimo lygis, tuo geriau bankams, tuo sparčiau kyla ekonominis šalies lygis. Todėl Lietuvai integruojantis į Europą neabejotinai augs ir vartojimas, augs ir finansinis sektorius.
"Tačiau piliečiams stiprėjant ekonomiškai nebūtinai bankuose turi daugėti terminuotųjų indėlių. Šis standartinis, klasikinis taupymo būdas tiek Skandinavijoje, tiek kitose Vakarų Europos šalyse populiarus buvo prieš 3 dešimtmečius. Šiuo metu situacija keičiasi ir populiarėja lėšų investavimas į įvairius investicinius fondus. Manau, situacija keisis ir Lietuvoje. Investiciniai fondai lėšas investuoja į didelių kompanijų ir korporacijų akcijas, tikinti pelningos jų veiklos ir nemažų dividendų. Tokią galimybę suteikia ir Vilniaus bankas, ir "Hansabankas",- sakė E. Gerazimas.