Finansų ministras nemoka skaičiuoti

Finansų ministras nemoka skaičiuoti

Finansų ministras Rimantas Šadžius pasirašė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūlo atmesti parlamentarų grupės siūlymą pažaboti bankų savivalę. Tarpbankinėms palūkanų normoms tapus neigiamoms, bankai vis tiek nenori mažinti palūkanų saviems klientams, o parlamentarai siūlo įpareigoti tai daryti įstatymais. Tačiau finansų ministrui atrodo, kad gerai yra taip, kaip yra.

Europos centriniam bankui toliau įgyvendinant ekonomikos skatinimo politiką, neigiamas pernai tapo ir toks iki šiol liko EURIBOR. Tai turėjo padaryti teigiamą poveikį paskolas su kintamomis palūkanomis eurais Lietuvoje turintiems asmenims. Juk bankų skolininko palūkanos susideda iš banko užsidėtos maržos ir EURIBOR ar kito kintamo dydžio sumos. Pavyzdžiui, jei banko marža yra 1 proc., o EURIBOR - 0,5 proc., žmogus turi mokėti 1,5 proc. palūkanas. Logiškai mąstant, jei EURIBOR yra -0,1, tai pridėjus jį prie 1 proc. maržos, bendra palūkanų norma turi būti 0,9 proc. Bet ne visada taip yra.

„EURIBOR nukritus žemiau nulio, bankai pradėjo keisti tipines sutartis ir jose savo nuožiūra ėmė didinti neigiamą kintamąją palūkanų dalį nurodydami, kad jei EURIBOR yra neigiamas, laikoma, kad jis yra lygus nuliui. Kitaip tariant, padaroma, kad minusas yra lygus nuliui. Šitaip bankams manipuliuojant skaičiais nepagrįstai nukenčia jų klientai, kurie galėtų už paskolas mokėti mažiau“, - akcentavo vienas iš projekto, kuriam Finansų ministerija parengė neigiamą atsakymą, rengėjų parlamentaras Vytautas Gapšys.

Finansų ministerijos argumentai, kodėl į bankų savivalę reikia žiūrėti pro pirštus, yra keisti ir sunkiai suvokiami. Vienas jų - „siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka sutarties laisvės principo“. Kitas - „palūkanų dydis paprastai skaičiuojamas kompleksiškai, vertinant daugelį veiksnių“. Dar vienas - parlamentarų siūlymas yra perteklinis, nes kilus ginčui tarp banko ir kliento pastarasis visada gali kreiptis į teismą arba Lietuvos banką.

V.Gapšį tokie argumentai glumina.

„Akivaizdu, kad Finansų ministerija tarnauja bankams. Ir dar parašykite, kad finansų ministras R.Šadžius važiuos dirbti į Europos Audito Rūmus, o nemoka skaičiuoti. Juk net Lietuvos bankas pernai gegužę yra išsakęs nuomonę: jei bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamo dydžio (pavyzdžiui, EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu“, - akcentavo V.Gapšys.

Parlamentarą stebina Finansų ministerijos teiginys, kad bankas palūkanas tvirtina atsižvelgdamas į riziką, įvertinęs, kad dalis paskolų gali tapti blogos.

„Juk tam bankas pasiima fiksuotą maržą, kuri visą sutarties laikotarpį nesikeičia. EURIBOR čia niekuo dėtas“, - pastebėjo Seimo narys.

Dar didesnę nuostabą jam kelia Finansų ministerijos argumentas, kad reglamentavimo nereikia keisti, nes nepatenkinti klientai gali kreiptis į teismą ar Lietuvos banką.

„Tai gal tada ir vagystes įteisinkime? Juk jei apvogtas žmogus bus nepatenkintas, jis bet kada gali kreiptis į policiją“, - palygino V.Gapšys.

Beje, Seimo valdyba Vyriausybės nuomonės dėl šio projekto teiravosi dar pernai spalį. O Finansų ministerija atsakymą Vyriausybei parengė tik dabar. Dar laukia ilgas projekto tampymas Seime (kuris iki kovo 10 d. atostogauja), kol jis gali tapti nebeaktualus, nes EURIBOR gali pasidaryti teigiamas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder