Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo liepos didės 25 eurais - iki 325 eurų. Vakar tam pritarė Trišalė taryba, sudaryta iš Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių atstovų. Premjeras žada, kad kitąmet minimalus uždarbis jau sieks net 350 eurų, tačiau dalis darbdavių su tuo nesutinka. Anot jų, minimalios algos didinimo tempus reikia pristabdyti, nes kai kur mažiausios algos pasivijo vidutines. Štai kaimynai estai ir latviai jau pralenkė net Čekiją ir Vengriją, o mes taip ir likome ES uodegoje.
Didinimui pritarė
Vakar posėdžiavusi Trišalė taryba pritarė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos minimalus mėnesinis atlyginimas didėtų iki 325 eurų.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad šiam didinimui reikalinga suma jau yra suplanuota šių metų valstybės biudžete ir skirstant asignavimus savivaldybėms.
Be to, dar už pusmečio - nuo 2016 m. sausio 1 d. - minimalią algą esą būtų galima dar labiau padidinti - iki 350 eurų. Anot Vyriausybės vadovo, šalies finansinė padėtis tam yra palanki.
„Pastaruoju metu man teko kalbėti su finansų ministru ir to pokalbio metu mes aptarėme klausimą, kokios galimybės būtų padidinti minimalią algą nuo ateinančių metų sausio 1 dienos - kaip jis tai vertintų fiskaliniu požiūriu, ar mes visus įsipareigojimus galėtume įgyvendinti. Mes tokias galimybes turime. Ir pagal esantį pajamų susirinkimo planą, ir pagal prognozes tokios galimybės būtų. Bet dėl to, žinoma, dar reikės susitarti su socialiniais partneriais“, - vakar kalbėjo premjeras.
Nori mažesnių išeitinių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tikina, kad didžiosiose šalies įmonėse mažai kam mokamas minimalus atlyginimas, todėl jo didinimas 25 eurais neturėtų būti labai juntamas. Ar padidėjusį minimalų uždarbį „pakeltų“ smulkusis verslas, jis nebuvo toks tikras.
„Tie 25 eurai didelės įtakos finansams ir ekonomikai tikrai nepadarys. Bet aš kalbu apie didžiąsias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas taip, kad tikrai nedaug žmonių gauna pačius mažiausius atlyginimus. Klausimų kyla dėl paslaugų sektoriaus, dėl regione dirbančiųjų, ypač mažų įmonių. Jos labai jautriai reaguoja į šitą dalyką“, - vakar kalbėjo jis.
Tiesa, pramonininkų lyderis įsitikinęs, kad 25 eurais padidintas minimalus uždarbis žmonių gerovės klausimo neišspręs. Jis esą bus išspręstas tik tada, kai darbuotojai galės efektyviau dirbti, sukurti daugiau pridėtinės vertės, generuoti daugiau idėjų.
Auga per greitai
O štai Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, vadovaujama Dano Arlausko, žada trauktis iš tolesnių diskusijų dėl minimalios mėnesio algos didinimo, jeigu ateityje šis dydis nebus siejamas su ekonominiais rodikliais.
Vakar Trišalės tarybos posėdyje D.Arlauskas kalbėjo, kad minimalus uždarbis didėja greičiau nei vidutinis darbo užmokestis.
Esą jo vadovaujama asociacija minimalios algos didinimui politikų siūlymu pritaria paskutinį kartą ir tik su sąlyga, kad kitąkart mažiausios algos bus didinamos atsižvelgiant į ekonomiką.
„Jeigu padidinsime minimalią algą 25 eurais, kai kuriuose rajonuose ji sieks 65 proc. vidutinio atlyginimo. Ar jums tai neatrodo pavojinga riba? Mes turime siekti didinti vidutinę algą“, - sakė jis.
Vakar darbdavių konfederacija išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad šiuo metu Lietuvoje minimalaus darbo užmokesčio santykis su vidutiniu sudaro apie 42 proc. ir yra vienas didesnių pasaulyje, todėl reikėtų vengti nepagrįsto ir neprognozuojamo šio santykio didėjimo. ES šis santykis svyruoja nuo 35 proc. Čekijoje iki 50 proc. Prancūzijoje ir Graikijoje, kitose pasaulio šalyse - nuo 20 iki 50 proc.
Siūlo didinti kas dvejus metus
Ekonomistas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos finansų ir ekonomikos konsultantas Stasys Jakeliūnas sako, kad minimalios mėnesio algos didinimo tempus reikėtų mažinti. Pavyzdžiui, mažiausias algas persvarstyti kas dvejus metus.
„Didinti reikia remiantis objektyviais ekonominiais rodikliais, o ne tiesiog kažkam sugalvojus, kiek, kada ir kaip reikia. Verslo darbdavių konfederacija suformulavo pasiūlymus, kokiais kriterijais remiantis turi būti didinamas minimalus užmokestis. Tai - vidutinio atlyginimo didėjimas, vartojimo prekių kainų indeksas, infliacija ir darbo našumas. Dar vienas siūlymas - kad minimalus atlyginimas būtų didinamas kas dvejus metus. Suprantate, dabar susiklosto toks užburtas ratas: padidiname minimumą, kai jis padidėja, vėl reikia didinti minimumą. Galbūt būtų geriau didinti kas kelerius metus, bet didesnėmis sumomis“, - svarstė jis.
Kaimyninėse šalyse minimalūs atlyginimai augo sparčiau nei Lietuvoje. Štai Latvija ir Estija šiuo dydžiu jau pralenkė net Vengriją ir Čekiją.
Tačiau, S.Jakeliūno nuomone, nėra prasmės su kaimynais lenktyniauti.
„Pirmiausia pradėkime nuo to, kad ne visur tas minimalus užmokestis yra nustatytas. Valdžia jį nustato, kai šalyje nėra stiprių profsąjungų, kurios galėtų tartis. Man atrodo, kad, lyginant minimalios algos dydį, geriausia lyginti jo santykį su vidutine alga. Pagal tai mes esame per viduriuką ir, manau, jo reikėtų laikytis. O su Estija ar Latvija dėl minimalios algos neverta lenktyniauti. Taip galima įsivaryti save į kampą, kai tam tikruose regionuose, tam tikrose srityse minimali alga grėsmingai artėja prie vidutinio darbo užmokesčio. Minimumą reikia didinti nuosaikiau, po truputį, o ne lenktyniauti“, - dėstė ekonomistas.
Net jei ją padidins iki 350 eurų, bus tikras absurdas, tragedija, jei tiek uždirbs apie pusę šalies dirbančiųjų
Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas:
Mano nuomone, mes turime siekti, kad minimalią algą gautų kuo mažiau darbuotojų, o taip dabar nėra. Aš už tai, kad būtų didinama minimali alga. Tačiau net jei ją padidins iki 350 eurų, bus tikras absurdas, tragedija, jei tiek uždirbs apie pusę šalies dirbančiųjų. Tokiu atveju negalima net mokesčių sistemos normaliai reguliuoti.
Užsienyje minimalią algą gauna tik labai nedidelė dalis - gal iki 10 proc. - visų dirbančiųjų. Be to, kai kur mažiausi atlyginimai neapmokestinami.
O mes dabar sumokame minimumą ir jį dar kartą apmokestiname. Sistema labai paini, be to, ji nepalanki dirbantiesiems.
Kaip ir sakiau - aš už didinimą, bet vieną kartą reikia susitarti, kad minimalios algos klausimu neliktų turgaus principo.
Suprantu darbdavių nerimą - dabar Vyriausybė sugalvojo, kad didės 25 eurais, o ką jie sugalvos kitąmet? O dar vėliau? Turi būti aiški sistema ir priklausomybė tarp vidutinės algos, kitų rodiklių ir minimali alga. Pavyzdžiui, minimali alga galėtų būti susieta ir su infliacija, ir su bendrojo vidaus produkto augimu. Tada būtų aišku ir netektų nė Vyriausybei su Trišale taryba kaip turguje derėtis dėl 25 eurų. Jei infliacija buvo - atitinkamai didėja ir minimali alga, jei BVP augo - vėl atitinkamai minimali alga didėja. Jei didėjo darbo užmokestis, didėja ir mažiausios algos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą