Geležinkelininkai "plėšia" uostininkus

Kai kurių Klaipėdos uosto kompanijų teigimu, nors AB "Lietuvos geležinkeliai" deklaruoja, kad nedidina tarifų, išlaidos, susijusios su geležinkelininkų paslaugomis, šiemet didėja milijonais litų.

Gavusi pirmuosius signalus Susisiekimo ministerija bando
operatyviai spręsti uosto krovos kompanijų ir geležinkelininkų ginčus. Jeigu pastarieji nesugebės motyvuoti, kodėl didina paslaugų kainas, jiems bus rekomenduota grįžti prie senų įkainių.

Išaugo penkis kartus

Pasak UAB Krovinių terminalo generalinio direktoriaus Audriaus Darinsko, "Lietuvos geležinkeliai", keisdami savo tarifų taikymo tvarką, atsiskaitymų principus, iš esmės didina įmonės sąnaudas. Nuo 2007 iki 2009 metų terminalo sąnaudos geležinkelininkams skaičiuojant vienai krovinio tonai išaugo 5 kartus.

Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis, kurią terminalas, pasak A. Darinsko, šiemet buvo priverstas pasirašyti, iš esmės vėl pablogino sąlygas, nors vyko derybos ir geležinkelininkai padarė šiokių tokių nuolaidų. Jeigu terminalo krovos apimtys bus tokios kaip pernai, tai šiemet jo sąnaudos geležinkelininkams papildomai išaugs dar 1 mln. Lt.

"Su "Lietuvos geležinkeliais" dirbti sunku, nes tai - bendrovė monopolininkė, nuo kurios nėra galimybių pabėgti. Taip, geležinkelininkų darbų kokybė vis gerėja, tačiau jų paslaugų kainų kilimo tempai neturi jokios logikos. Tarifai nekinta, bet įvedami tam tikri mokesčiai už apsaugą, už vagonų naudojimą, naikinamas laikotarpis, per kurį terminalas galėjo nemokėti už vagonų laikymą ir taip toliau", - sako A. Darinskas.

Pasak terminalo vadovo, turint omenyje, kad Klaipėdos uoste trūksta gylio, o dar geležinkelininkai vykdo tokią politiką, egzistuoja didelė tikimybė, kad klientas gali nuspręsti savo laivus krauti kitur, o ne Klaipėdoje.

"Perkrovimo tarifai - rinkos klausimas. Savo išlaidų terminalas negali kompensuoti kliento sąskaita, nes jis paprasčiausiai išeis kitur, kad ir į tą pačią Latviją, kurios geležinkelininkai dirba lanksčiau, ten papildomi mokesčiai mažesni nei Klaipėdoje", - teigė pokalbininkas.

Turint omenyje, kad Klaipėdos uoste trūksta gylio, o dar geležinkelininkai vykdo tokią politiką, egzistuoja didelė tikimybė, kad klientas gali nuspręsti savo laivus krauti kitur, o ne Klaipėdoje. Audrius DARINSKAS, UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius

Pareikalauta pagrįstumo

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, ministeriją jau pasiekė informacija apie iškilusią problemą. Jo manymu, ji atsirado todėl, kad tarifų dydžiai nustatomi AB "Lietuvos geležinkeliai" akcininkų susirinkime, o įmonės administracija sprendžia, kokie būtent turi būti taikomi tarifų koeficientai.

Ministeriją pasiekė Klaipėdos uosto kompanijų pranešimai, kad nuo kovo 1 d. atskiroms krovinių grupėms pradėti taikyti padidinti koeficientai. Todėl ministras pavedė AB "Lietuvos geležinkeliai" valdybos pirmininkui, viceministrui Arūnui Štarui išsiaiškinti situaciją.

E. Masiulio manymu, "Lietuvos geležinkelių" vadovybė, prieš priimdama tokius sprendimus, turėjo pateikti labai aiškius argumentus, kodėl vienu ar kitu atveju siūlyta padidinti koeficientą.

"Tiek uostas, tiek geležinkeliai - svarbios susisiekimo grandys, tad mes nenorime, kad viena jų skriaustų kitą. Šiuo atveju mes įvertinsime naujų koeficientų taikymo pagrįstumą. Jeigu jo nematysime, rekomenduosime bendrovei taikyti ankstesnius koeficientus", - "Vakarų ekspresui" sakė susisiekimo ministras.

E. Masiuliui tapus ministru, tiek uosto, tiek geležinkelių reikalus ėmė kuruoti vienas viceministras A. Štaras, buvo įkurtas Vandens transporto ir geležinkelių departamentas. Pasak ministro, taip pasielgta todėl, kad būtų lengviau spręsti tarpžinybinius klausimus, pavyzdžiui, kad ir konfliktą tarp geležinkelininkų ir uoste dirbančių krovos kompanijų.

"Nei uosto kompanijos negali normaliai funkcionuoti be geležinkelių, nei geležinkeliai be uosto kompanijų. Šiuo atveju reikia ieškoti subalansuotų sprendimų, o ne bandyti nusverti rezultatus vienos pusės naudai", - mano ministras.

Nei uosto kompanijos negali normaliai funkcionuoti be geležinkelių, nei geležinkeliai be uosto. Šiuo atveju reikia ieškoti subalansuotų sprendimų, o ne bandyti nusverti rezultatus vienos pusės naudai Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras

Situacija skirtinga

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio teigimu, uosto krovos kompanijų pasirašytos veiklos sutartys su "Lietuvos geležinkeliais" yra skirtingos. Vienos kompanijos turi daugiau spręstinų klausimų, kitos mažiau, kai kurios pačios vykdo daugiau darbų, susijusių su geležinkelio vagonų manevrais, vagonų skirstymu į krovos stotis arba postus. Pavyzdžiui, jūrų krovinių kompanija "Bega" tam, kad galėtų nesinaudoti kai kuriomis "Lietuvos geležinkelių" paslaugomis ir už jas jiems nemokėti, jau daugiau nei 10 metų jas vykdo pati. Bendrovė priima geležinkelio sąstatus, skaido juos ir paduoda į krovos barus.

Asociacijos prezidento manymu, nevertėtų vertinti bendros situacijos remiantis vienos kompanijos problemomis. Tačiau jis patvirtino, kad geležinkelio vagonų padavimo, manevro ir kitų papildomų paslaugų kainos per 2007-2009 m. laikotarpį padidėjo 40-70 proc.

"Žinoma, tie dalykai padarė gana neigiamą poveikį uosto krovos kompanijų kaštams. Juo labiau negerai, kad taip atsitiko esant tokioms sudėtingoms ekonominėms sąlygoms šalyje", - sakė A. Kuzmarskis.

Šis klausimas ne kartą svarstytas uosto krovos kompanijų atstovams susitikus su "Lietuvos geležinkelių" vadovybe. Šiemet vasarį aptartos geležinkelių tarifų ir papildomų paslaugų kainoraščių perspektyvos. Pokalbius su geležinkelininkais A. Kuzmarskis vadina dalykiškais ir geranoriškais.

"Asociacijos pastangomis, ryšių su "Lietuvos geležinkeliais" ir Susisiekimo ministerijos supratingumo dėka geležinkelio tarifai nebuvo didinti nei 2008-aisiais, nei 2009-aisiais nei 2010-aisiais. Bet kokie geležinkelio tarifų pokyčiai yra labai jautrūs. Padidinus geležinkelio tarifus, gali susidaryti katastrofiška situacija tiek Klaipėdos uostui, tiek "Lietuvos geležinkeliams", - sako asociacijos prezidentas.

A. Kuzmarskis tikina, kad tarp "Lietuvos geležinkelių" ir Klaipėdos uosto vyksta dialogas, stengiamasi išlaikyti partneriškumo principus. Tačiau jis neneigia, kad kiekvienas ūkio subjektas pirmiausia žiūri naudos sau. A. Kuzmarskis pabrėžia, kad labai svarbu neperlenkti lazdos.

Geležinkelio vagonų padavimo, manevro ir kitų papildomų paslaugų kainos per 2007-2009 metus padidėjo 40-70 procentų. Žinoma, tie dalykai padarė gana neigiamą poveikį uosto krovos kompanijų kaštams. Juo labiau negerai, kad taip atsitiko esant tokioms sudėtingoms ekonominėms sąlygoms šalyje Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas

Kodeksas paseno

Krovinių terminalo vadovo A. Darinsko teigimu, derybų su geležinkelininkais metu nepavyko susitarti, kad "Lietuvos geležinkeliai" nustatytų tarifus bent ūkiniams metams. Jie pasiliko teisę keisti savo įkainius kad ir metų vidury, t. y. kada jiems šaus į galvą. Klaipėdos uosto krovos kompanijos pageidavo, kad tarifai būtų patvirtinti metams, kad jos galėtų skaičiuoti savo išlaidas. Tai joms svarbu sudarant sutartis su savo klientais.

A. Kuzmarskio teigimu, ne vienerius metus galiojantis Geležinkelių transporto kodeksas jau yra senas ir nenumato galimybių geležinkelio tarifus plačiau aptarti su partneriais, kad būtų tinkamas dialogas, atsirastų supratimas.

Uostas kratosi geležinkelių

AB "Lietuvos geležinkeliai", anksčiau norėjusi perimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto privažiuojamuosius geležinkelių kelius, šiuo metu jau siūlo juos perimti Uosto direkcijai.

"Kai "Lietuvos geležinkeliai" buvo pradėję taikyti padidintus įkainius už paslaugas privažiuojamuosiuose uosto keliuose, ministerija pradėjo ieškoti problemos sprendimo būdų. Vienas iš variantų buvo perduoti privažiuojamuosius kelius tiems, kurie jais iš esmės ir naudojasi. Žinoma, tai yra susiję ir su eksploatavimo kaštais", - aiškino ministras E. Masiulis.

Jo manymu, jeigu uosto privažiuojamieji keliai būtų ne geležinkelininkų žinioje, galbūt tada atkristų kai kurios uostininkų pretenzijos dėl per didelių paslaugų įkainių.

Beje, Uosto direkcija po kovo pradžioje įvykusios Uosto tarybos posėdžio nusprendė geležinkelių neperimti. Uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, kadangi geležinkelininkai neteikia informacijos, uostininkai nenori pirkti katės maiše. Nenorima, kad situacija dar labiau pablogėtų. Sakykime, geležinkelininkai atveš krovinius vagonuose iki uosto, o paskui patys uostininkai turės susistumdyti juos kur reikia ir galbūt patirs nemenkų nuostolių.

Beje, "Lietuvos geležinkeliai" pateikti savo pozicijos ir atsakyti į "Vakarų ekspreso" klausimus, dar kovo 8-ąją išsiųstus atstovui spaudai, taip ir nesugebėjo.

Dalia BIKAUSKAITĖ