Trečiadienį Vyriausybė be jokių svarstymų palaimino siūlymą privatizuoti 76,56 proc. valstybės turimų „Geoterma“ akcijų, kurias patikėjimo teise valdo Turto bankas. Jų nominali vertė - 4,7 mln. eurų. Likusius 23,44 proc. akcijų valdo valstybinio holdingo „Lietuvos energija“ įmonė „Lietuvos energijos gamyba“. 2015 m. „Geotermos“ pardavimo pajamos smuko 40 proc., iki 1,252 mln. eurų, o grynieji nuostoliai siekė 369,2 tūkst. eurų, nors dar 2011 m. įmonė dirbo pelningai.
Privatizuojamų objektų sąraše „Geoterma“ atsirado paskutinę akimirką - spalio 20 d. Bendrovės direktorius Sigitas Petrauskas „Vakaro žinioms“ sakė tik išvakarėse sužinojęs apie būsimą svarstymą Ministrų kabinete. Tačiau jis privatizavimą vertina palankiai: „O kodėl turėtų būti blogiau? Jeigu valstybei nereikia tokio vienintelio ir unikalaus objekto, atsiras tas, kam jis bus įdomus, kas jį išlaikys ir toliau vystys.“
S.Petrausko teigimu, dešimtis kartų buvo kreiptasi ir į Vyriausybę, ir į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kad būtų pakeista įmonės šilumos energijos gamybos kainodara, bet viskas veltui.
„Lietuvoje yra patvirtintos 3 prioritetinės atsinaujinančios energijos kryptys - saulė, vėjas ir geotermija. Saulės energija turi specialias kainas, vėjo - irgi turi, o geotermija, kadangi tokia jėgainė yra vienintelė šalyje, yra absoliučiai užmiršta, kaip koks trečias brolis Jonas“, - piktinosi „Geotermos“ vadovas.
Šis unikalus objektas buvo pastatytas ir įrengtas už Pasaulio aplinkosaugos fondo ir Danijos aplinkos apsaugos fondo neatlygintinai skirtas lėšas - beveik 12 mln. eurų. Kaip tarptautinė bendruomenė žvelgs į valstybę, kuri gavo milijonus pažangiai technolgijai diegti, o paskui visko atsikrato?
Bendrovę metų metus skandina 5,9 mln. JAV dolerių paskola, kuri buvo paimta iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko valstybės vardu, o paskui Finansų ministerija perskolino lėšas „Geotermai“. Šiuo metu negrąžintas paskolos likutis yra 2,7 mln. eurų.
„Valstybė su tuo banku jau senų seniausiai atsiskaičiusi, o mes vis dar mokame Turto bankui, ir su palūkanomis“, - kaip pinigai „gamina“ pinigus, persikeldami iš vienos valstybės kišenėlės į kitą, atskleidė S.Petrauskas.
Matyt, ne veltui šių metų kovą Klaipėdos liberalai viešai džiūgavo, kad uostamiestyje leista statyti pusiau atvirą geoterminio vandens baseiną ir jau deramasi su potencialiais investuotojais. Šviesą tunelio gale išvydo ir „Geoterma“ - vylėsi gauti papildomų pajamų, tiekdama mineralinį vandenį būsimam baseinui, aplinkinių teritorijų gydykloms. Tačiau dabar aiškėja, kad potencialūs investuotojai gali „suvalgyti“ ir pačią vandens tiekėją.
Valstybės įmonės Turto banko atstovė viešiesiems ryšiams Aušra Pocienė išdėstė, kokiu pagrindu siūloma privatizuoti bendrovę: „Turto banko žiniomis, yra du potencialūs investuotojai, kurie domisi bendrovės „Geoterma“ privatizavimu. Banko nuomone, privatizavimas leistų išlaikyti bendrovės vykdomą pagrindinę veiklą ir suteiktų impulsą inovatyviai plėtrai.“
Uostamiesčio savivaldybės tarybos nario, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekano prof. Artūro Razbadausko teigimu, bendrovės „Geoterma“ paskirtis - ne vien pelno siekimas pažangia technologija gaminant šilumą, bet ir mokslo tyrimai, kaip efektyviai panaudoti ekologiškai švarų energijos šaltinį - geoterminį vandenį.
„Būtent mokslui kyla didelė grėsmė, nes privatininkai į mokslo plėtrą žiūri atsainiai. Šiuo metu „Geoterma“ vykdo tris ES lėšomis finansuojamus mokslo projektus, - sakė profesorius. - Kai mūsų universitetas kartu su „Geoterma“ pradėjo geoterminio vandens mokslinius tyrimus, atsirado ir privačios iniciatyvos, kurios juos pritaikė - SPA „Atostogų parkas“ jau senokai naudoja geoterminius vandenis sveikatinimui.“
Mokslininkas prisiminė, kad dar 2010 m. įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą. Tuomet sukilo mokslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, dėl galbūt neskaidraus privatizavimo netgi buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
2013 m. dabartinės Vyriausybės sprendimu „Geoterma“ buvo išbraukta iš privatizavimo objektų sąrašo. Todėl šiandien A.Razbadauską labiausiai stebina, kad ta pati Vyriausybė paskubomis atsikrato įmonės.
„Sunku patikėti, kad privačiose rankose įmonės veikla staiga taps pelninga, nes valstybė ir toliau reguliuos šilumos kainas, - abejojo profesorius. - Keista ir tai, kad nueinanti Vyriausybė viename iš paskutinių posėdžių sprendžia tokį klausimą. Verčiau paliktų būsimai valdžiai, juolab kad naujai išrinkta politinė jėga apie mokslą ir apie regionų vystymąsi kalba šiek tiek kitaip. Tokia skuba verčia įtarti esant kažkokių interesų ar susitarimų. Bent jau Klaipėdoje viešų diskusijų apie galimą „Geotermos“ privatizavimą, potencialius investuotojus nebuvo girdėti...“
Artūras Skardžius, Seimo Energetikos komisijos narys:
Seniai buvo gviešiamasi privatizuoti šitą bendrovę. Viskas buvo daroma, kad ji negalėtų atidavinėti paskolų, o tada vis atnaujinamos kalbos, kad „Geoterma“ dirba nuostolingai. Kaip ji gali pelningai dirbti, kai neleidžiama tiekti šilumos? Kol nebuvo pašonėje „Fortum“, ji tiekė miestui nemažą dalį švarios energijos, bet šiluma iš deginamų atliekų buvo dar pigesnė. Investuoti didžiuliai pinigai, o paskui atsirado kiti interesai - deginti atliekas. Jei „Geoterma“ pagal paskirtį dirbti negali, ar iš šventos dvasios ji paskolas atiduos? Dabar atsirado naujos galimybės naudoti šiltą gelmių vandenį. Galėtume čia turėti lietuvišką Islandiją. Geoterminį vandenį galima naudoti ne tik sveikatinimui, bet ir daržovėms auginti, žuvivaisai - galimybių daugybė.
Tegul privatininkai tai ir daro - stato atvirus baseinus, pramogų kompleksus, o „Geoterma“ tiektų jiems vandenį. Tik per maža pasirodė investuotojams - duokit mums ir pačią įmonę! O lobistų daugybė, jie ateina per įvairias advokatų kontoras ir „patarinėja“. Čia ne valstybės, o energetikų klano noras vienaip ar kitaip tą pažangių technologijų įmonę priglausti į kažkieno rankas. Negalima priimti tokių svarbių sprendimų neatlikus rimtos naudos ir rizikų analizės, neįvertinus realios padėties. Mano galva, valstybei būtų didesnė nauda tą įmonę išlaikyti, plėsti, eksploatuojant geoterminį vandenį, negu tie iš privatizavimo gauti keli eurai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą