Gerėjantys metai bus blogesni

Tokias prognozes apžvelgdamas Lietuvos ekonomiką pateikia Klaipėdoje lankęsis "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, džiugina tai, kad BVP šiemet turėtų augti daugiau nei praėjusiais metais ir panašiai kaip 2008-aisiais, kai augimas siekė 2,9 proc. Po gilios duobės 2009-aisiais - kritimo 14,7 proc. - pernai BVP šoktelėjo 1,3 proc., o šiemet tikimasi jau 3 proc.

Lietuvos ekonomika augo tik dėl eksporto, o vidaus vartojimas praėjusiais metais vis dar mažėjo.

Infliacija pralenks algas

Pasak N. Mačiulio, 2011-aisiais mažės ir nedarbas, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume. Praėjusiais metais net 17,8 proc. siekęs nedarbas šiemet turėtų susitraukti iki 15,5 proc., o 2012-aisiais - iki 14 proc. Pagrindinė lėto jo mažėjimo priežastis ta, kad nedarbas yra struktūrinis. Daug ilgalaikių bedarbių, kurių kompetencijos neatitinka darbo rinkos poreikių.

Prekių ir paslaugų eksportas augs ne tiek, kiek praėjusiais metais, kai siekė 27 proc., tačiau skaičius išliks dviženklis - prognozuojama 12 proc. Šiemet po pernykščio minuso jau turėtume sulaukti ir tiesioginių užsienio investicijų - 1 proc.

Vienas didžiausių rūpesčių, anot N. Mačiulio, bus infliacija. Pernai ji siekė 1,2 proc., o šiemet jau turėtų būti apie 2 proc., bet tik tokiu atveju, jeigu Afrikoje nesitęs neramumai, dėl kurių brangsta nafta, bei pasaulyje stabilizuosis maisto kainos. Maisto produktų brangimą šiemet lėmė klimatinės sąlygos bei sparčiai auganti paklausa kai kuriose besivystančiose šalyse.

Pasak N. Mačiulio, Mastrichto infliacijos kriterijus 2012 m. tikriausiai nebus tenkinamas (2012-ųjų infliacijos prognozė - 2,5 proc.).

Nedžiugina tai, kad augančių kainų nepadengs didėjantys atlyginimai - šiemet neprognozuojamas nei bendras jų mažėjimas, nei kilimas. Pasak N. Mačiulio, atlyginimai augs ne visuose sektoriuose, o jei kur nors bus keliami, tai labai atsargiai.

"Verslas jau išmoko pamoką, kad atlyginimų kilimas, neatitinkantis darbo našumo, turi neigiamos įtakos visai ekonomikai", - sakė jis.

Beje, nekokią gyventojų perkamąją galią atspindi ir prekybininkų lūkesčiai. Nuo 2010 m. vidurio buvo jaučiamas didėjantis optimizmas, tačiau šiemet sausį prekybinkų nuotaika sugedo. Nusivylimas susijęs su nepatenkintais lūkesčiais gruodį - vangesne nei tikėtasi kalėdine prekyba. Įsigytos produkcijos atsargos buvo gerokai didesnės nei paklausa.

Pasak N. Mačiulio, labiausiai nerimą kelia deficitinis valdžios sektoriaus balansas ir bendroji skola. Valdžios skola vis auga - 2009-aisiais ji siekė 29,5 proc., pernai - 38 proc., šiemet - jau 42 proc. BVP.

Šiais metais augimui įtakos turės privataus sektoriaus investicijos.

"2010 metais investicijos labai sumažėjo, privačiame sektoriuje jos buvo tokios, kaip maždaug 2001 metais. Tam, kad būtų išlaikytas konkurencingumas, investicijos yra būtinos", - sakė N. Mačiulis.

Didesnė verslininkų dalis nei pernai 2011-aisiais investuos į gamybinių pajėgumų plėtrą, naujų technologijų diegimą.

Palūkanų augimas negąsdins

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad namų ūkiai Lietuvoje yra mažiausiai įsiskolinę iš visų trijų Baltijos šalių. Mūsų gyventojų indėliai ir paskolos yra labiausiai subalansuoti, namų ūkių skolos ir pajamų santykis Lietuvoje yra 45 proc., Latvijoje - 70 proc., Estijoje - 91 proc. Mažiau už lietuvius iš Europos šalių įsiskolinę yra tik slovėnai, o sąrašo viršūnėje esančių danų namų ūkių skolos ir pajamų santykis - per 250 proc.

Džiugi žinia namų ūkiams yra ta, kad palūkanos išlieka labai žemos.

"Daug priklausys nuo to, kaip elgsis Europos centrinis bankas, - sakė N. Mačiulis, pridurdamas, kad trys ketvirtadaliai būsto paskolų yra paimtos eurais. - Kainos auga sparčiau, nei ši institucija norėtų, bet augimas yra nulemtas išorinių priežasčių, ir palūkanų didinimas šiuo atveju nieko neišspręstų."

Be to, didinant palūkanas sunkumai ištiktų skolose įklimpusias Airiją, Ispaniją, Portugaliją.

Pasak N. Mačiulio, finansų rinkos kalba apie galimą bazinės palūkanų normos augimą metų pabaigoje. Tačiau jei žaliavų kainos tuo metu stabilizuosis, stabilizuosis ir infliacija eurozonoje, tad didinti palūkanų poreikio nebus.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu palūkanų normos ūgtelėtų kokiu ketvirtadaliu, namų ūkiai tai nelabai ir pajustų.

Palūkanos litais nedaug didesnės nei eurais, tokios jos turėtų išlikti ir toliau - šiemet nedidės tiek, kad namų ūkiai pajustų.

Prognozuojama, kad visoje Lietuvoje mažės blogų paskolų portfelis.