Giminingo miesto pavyzdys neįkvepia

Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Švedijos

Statant sportui ir pramogoms skirtą universalią areną būtina apmąstyti visas smulkmenas, kad paskui nereikėtų daryti brangiai kainuojančių rekonstrukcijų.

Taip tvirtina su Klaipėda susigiminiavusiame Švedijos mieste Karlskronoje prieš keletą metų pastatytos arenos direktorius Michaelis Fransonas. Jis taip pat akcentuoja, kad areną norinti pastatyti Klaipėdos valdžia turėtų nusiteikti nemažoms eksploatacinėms išlaidoms. Kasmet Karlskronos komuna šiam tikslui skiria apie 2 mln. eurų (6,9 mln. litų) siekiančią dotaciją.

Remia vietos sporto klubus

17 tūkst. kvadratinių metrų ploto universali arena Karlskronoje, turinčioje apie 52 tūkt. gyventojų, buvo pastatyta prieš keletą metų. Pagrindinėje jos dalyje esančią erdvę galima lengvai pritaikyti krepšinio, tinklinio, rankinio, kitoms varžyboms, koncertams. Čia yra 2 500 sėdimų ir 1 000 stovimų vietų žiūrovams. Koncertų gali klausytis iki 4 000 žmonių.

Kompanijos "Telenor" vardu pavadintoje arenoje taip pat yra įrengta ledo ritulio aikštelė, keletas teniso kortų, maitinimo įstaigos. Ši arena stebina tuo, jog jos statytojai vidaus apdailai neskyrė didelio dėmesio - pavyzdžiui, laiptai vien iš betono, be jokių plytelių.

Pasak M. Fransono, arenos statyba atsiėjo 16 mln. eurų (55,2 mln. litų). Dalį šios sumos Karlskronos komuna skolinosi iš bankų. Tačiau dar pusę milijono eurų teko investuoti į būtinus rekonstrukcijos darbus.

"Pradėjus eksploatuoti šią areną paaiškėjo, kad stogo konstrukcijos negali išlaikyti koncertams skirtos apšvietimo įrangos. Taip pat nebuvo įrengti atlikėjams reikalingi persirengimo kambariai, televizijos transliacijoms būtinos patalpos", - pasakojo arenos direktorius, vadovaujantis 50 žmonių kolektyvui.

Metinės arenos pajamos siekia apie 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų). Kadangi eksploatacinės išlaidos per metus sudaro apie 2,4 mln. eurų, likusią sumą skiria Karlskronos komuna. Arenos pajamos galėtų būti ir didesnės, tačiau savivaldos vadovai, siekdami gerinti bendruomenės sveikatą, yra nusprendę remti vietinius sporto klubus. Jie už valandą laiko naudojimosi teniso kortais ar ledo ritulio aikštele moka tik vieną eurą (3,45 lito). Pavieniams asmenims yra nustatytas 8 eurų (27,6 lito) valandinis įkainis.

Pajamų arenai atneša ir bendrovės, kurios nuomojasi patalpas įvairiems renginiams - darbuotojų šventėms ir t.t.

Šiuo metu Švedijoje, anot M. Fransono, yra penkios tokios modernios arenos.

Svarbiausia - eksploatacijos išlaidos

Pasak Klaipėdos miesto vicemerės Juditos Simonavičiūtės, uostamiesčio vadovai yra susipažinę su Karlskronos arena.

"Visgi mes galvojame apie universalią areną, be tokių papildomų patalpų, kaip Karlskronoje. Tokios paslaugos gali būti teikiamos tik tolimesnėje ateityje. Bene svarbiausi yra eksploataciniai dalykai, apie kuriuos negalvoja arenas jau statančių Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės. Jei kiekviena klaipėdiečių šeima per metus arenoje išleistų apie 6 000 litų, tada nereikėtų jokių dotacijų. Aišku, kad to nebus, tad dėl arenos operatoriaus, dotacijų dar reikės apsispręsti. Be to, šioje srityje dar būtinas didelis skaidrumas", - sako J. Simonavičiūtė.

Anot jos, būtų galima pasinaudoti švedų patirtimi naudoti minimalią vidaus apdailą.

"Tačiau ir šiuo atveju reikia neužmiršti, kad Klaipėdos arena bus statoma centrinėje miesto dalyje", - sako vicemerė.

Pasak pokalbininkės, daug taškų bus sudėta jau liepą, kai bus baigta Klaipėdos arenos galimybių studija. Kol kas apsispręsta, kad arena turėtų būti apie 5 000 vietų, tačiau transformuojant erdves būtų galima priimti iki 7 500 žiūrovų. Vietos automobiliams statyti numatytos ant žemės.

Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos arena turėtų atsieiti apie 110 mln. litų (5 mln. iš jų - projektavimo darbams). 40 mln. tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 30 mln. - Vyriausybės investicijų programos, taip pat planuojama gauti 20 mln. litų privačių investicijų. Likusius 20 mln. turėtų sudaryti Savivaldybės lėšos.

Martynas VAINORIUS