"Kad per daug ambicingas nepasakysiu, bet pasakysiu, kad ambicingas. Tai nėra sukurti skaičiai, tai yra paskaičiuota, koks maždaug neatitikimas yra tarp galutinio vartojimo išlaidų dinamikos ir pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo surinkimo. Faktas, kad tai yra ambicingas planas todėl, kad šešėlinė ekonomika nėra reiškinys, kuris egzistuoja pats savaime. Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be žmonių. Faktas, kad kažkaip reikės rasti konsensusą tarp visuomenės lūkesčių, tolerancijos vienai ar kitai nelegaliai veiklai", - teigė I. Šimonytė ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio.
Finansų ministrė pabrėžė, kad kova su šešėliu tai nėra vien tik jos vadovaujamos ministerijos, Mokesčių inspekcijos ar muitinės individualus uždavinys. "Reiškinys yra gana daugiaplanis ir priemonės yra daugiaplanės. Pirmiausia tai reikia kalbėti, kad socialinės paramos sistema yra ne paskutinis veiksnys šioje srityje todėl, kad dažnai žmogui tiesiog neapsimoka legaliai dirbti, reiškia reikia ieškoti sprendimų čia", - kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės, tam reikia sprendimų ir dėl verslo sąlygų supaprastinimo. "Tai, ką teikiame su biudžetu, sudaro, mano supratimu, labai palankias sąlygas žmonėms imtis individualios veiklos ir mokėti tikrai pakankamai nuosaikius mokesčius. Tikimės, kad tą sprendimą pasirinks daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių nelegaliai ar su verslo liudijimais ir dažnai net permokančių įvairių mokesčių", - sakė I. Šimonytė.
Ministrė priminė ir siekius kovoti su kontrabanda - yra užsibrėžta 10-15 proc. sumažinti atotrūkį tarp legalios rinkos ir potencialios rinkos, tai yra tiek, kiek Lietuvoje žmonės surūko ir kiek galėtų nupirkti legalioje prekyboje.
Finansų ministrė pakartojo, kad jeigu nepavyks įgyvendinti siekių, Vyriausybė įsipareigoja grįžti prie biudžeto kitais metais. "Tarptautinės organizacijos ir kreditoriai, kurie skolina Lietuvai deficitui finansuoti dabar vis palankesnėmis sąlygomis, norės būti tikri, kad mes savo deficitą sugebame finansuoti. Dėl to įstatyme yra numatyti saugikliai, kurie neleidžia asignavimų valdytojui prisiimti įsipareigojimų, kitaip sakant, išleisti į priekį. Iki spalio 1 dienos negalės būti prisiimti įsipareigojimai dėl didesnės sumos kaip 67 proc. viso metinio biudžeto", - sakė I. Šimonytė.
Vyriausybėje tvirtinant biudžetą liberalų deleguotas ministras Gintaras Steponavičius kėlė klausimą dėl efektyvesnės kovos su piktnaudžiavimais socialinėmis išmokomis.
"Manau, kad vienas iš svarstytinų sprendimų, kad šią funkciją savivaldybės atliktų ne tik techniškai, kaip šiuo metu atlieka gavusios valstybės tikslinę dotaciją, ir nelabai išgyvendamos dėl to, kam pinigai atitenka, bet turėdamos savo funkciją - Gyventojų pajamų mokesčio dalį, rūpestingai vertindama, ar vienas ar kitas bendruomenės narys yra socialiai remtinas. Tai yra viena iš idėjų. Manau, kad specialus komitetas, kuris bus sudarytas struktūriniams keitimams socialinėje, sveikatos ir švietimo srityse, pasiūlys pakeitimus", - sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrės įsitikinimu, apskritai yra išsikelta per daug prioritetų ir reikėtų apsispręsti, kur ir kiek žmonės prisideda savo lėšomis. "Ar daugiau prisideda švietimo srityje, ar sveikatos? Mitas, kad paslaugos nekainuoja. Jei jos nėra finansuojamos iš biudžeto, jos finansuojamos iš kišenės", - kalbėjo I. Šimonytė.
Su šiuo biudžetu didesnių mokestinių pakeitimų išvengiama, ministrė ramino, kad tai nėra priešrinkiminis triukas ir per metus staiga mokesčiai negalės būti padidinti. "Labai seniai turime Mokesčių administravimo įstatymą, kuris aiškiai apibrėžia, kaip įsigalioja mokesčių įstatymų pakeitimai. Arba jie įsigalioja po 6 mėnesių nuo sprendimo priėmimo, arba jie pateikiami su biudžeto projektu. Biudžeto pakete, išskyrus liūdnesnes naujienas rūkaliams ir akcizo padidinimą gazoliams, tarifinių pakeitimų nėra. Nekilnojamojo turto mokestis, apie kurį jau šnekam 13 metų, manau, ir toliau bus diskusijų dalykas", - sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad galimybės didinti atlyginimą valdininkams kitąmet biudžete nenumatomos. "Kai kurių institucijų darbo užmokesčio fondas šiek tiek padidėja, tarkim, statutinių pareigūnų, taip yra dėl to, kad nuo kitų metų statutiniams pareigūnams yra įvestas privalomasis sveikatos draudimas ir turės būti mokama 3 proc. draudimo įmoka į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Dėl to absoliučia suma darbo užmokesčio fondas didėja, bet tai nereiškia, kad didėja ir atlyginimai. Kiekvienos institucijos vadovas turi galimybę esamų asignavimų ribose priimti racionalizatoriškų sprendimų, atsisakyti žmonių, kurie nėra tokie efektyvus ir likusiems žmonėms mokėti didesnį atlyginimą", - sakė I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą