Skambiausiai pastarosios vasaros sezoną pradėjo Neringos savivaldybė. Nematydama kitos išeities, kaip apsisaugoti nuo šį unikalų gamtos kampelį tiesiog dusinančių automobilių srautų, ji padvigubino vadinamąjį ekologinį mokestį. Nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d. už įvažiavimą į valstybės saugomą ir Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją lengvųjų automobilių vairuotojams teko mokėti po 20 eurų.
Per tris vasaros mėnesius Alksnynės kontrolės postą kirto apie 15,2 tūkst. lengvųjų automobilių mažiau nei pernai - apie 70 tūkst. Birželį į Neringą jų įvažiavo apie 16 tūkst., liepą - apie 26 tūkst., o rugpjūtį - apie 28 tūkst.
Pasak Neringos savivaldybės vyriausiosios specialistės Sandros Vaišvilaitės, sumažėjęs transporto srautas nė kiek neatsiliepė vietinės rinkliavos surinkimui. Net priešingai - nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 31 d. vairuotojai sumokėjo 1,721 mln. eurų. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį surinkta 1,256 mln. eurų. Šie skaičiai yra bendri, nes į juos įtraukta ir už autobusus bei kitas transporto priemones sumokėta rinkliava, kuri nekito.
Plačiau atverti piniginę šią vasarą atvykusius poilsiautojus vertė ir Palangos miesto savivaldybė. Dar balandžio 1 d. įsigaliojo tarybos sprendimu iki 1 euro padidinta vietinė rinkliava už naudojimąsi kurorto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Vadinamasis pagalvės mokestis Palangoje renkamas nuo 2012 m. Jį visiems svečiams, išskyrus nepilnamečius, privalu mokėti už kiekvieną kurorto viešbučiuose, poilsio namuose ar pas Palangos močiutę praleistą naktį.
Per tris vasaros mėnesius pagalvės mokestis savivaldybės biudžetą papildė apie 347 tūkst. eurų. Pernai ši suma siekė tik apie 130 tūkst. eurų. Tiesa, tada už naktį teko mokėti ne 1 eurą, o 30 centų. Palangiškiai apskaičiavo, kad, palyginti su praėjusiais metais, dėl lietingo rugpjūčio prarado mažiausiai 80 tūkst. eurų. Dar apie 344 tūkst. eurų į miesto kišenę subyrėjo už gatvėse paliktus automobilius. Tai apie 25 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Skaičiuojama, kad šiemet atvykusiųjų į kurortą savo mašinomis buvo 5-7 proc. daugiau.
Kurorto pasididžiavimu jau tapęs šokantis muzikinis (galingiausias šalyje) fontanas iš dainas užsakinėjusių romantikų per vasarą uždirbo 4146 eurus. Tiesa, kol jis pradės duoti pelną, dar teks palaukti, nes kainavo apie 200 tūkst. eurų.
Nors orai pajūrio nelepino, pavyko pasiekti geresnius rezultatus nei praėjusį sezoną. Patys palangiškiai tikina, kad tokia bloga vasara buvo tik prieš 12 metų.
Daug optimistiškiau už kaimynus apie vasaros sezoną ir visus šiuos metus kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
„Šie metai buvo labai sėkmingi visam Klaipėdos miesto turizmo sektoriui. Daugiau žmonių į pajūrį atskrido lėktuvais ir atplaukė laivais. Gana gausiu gyventojų srautu džiaugėsi ir uostamiesčio viešbučiai. Sausio-rugpjūčio mėnesiais vidutinis jų užimtumas siekė apie 65 proc. Mūsų net ir blogas oras negąsdina. Esame pastebėję, kad kiek atvėsus į Klaipėdą atvyksta nemažai tuo metu Neringoje ir Palangoje poilsiaujančių žmonių. Taip, esant blogam orui, mes padedame kaimynams užimti jų svečius“, - teigė R.Savickienė.
Per aštuonis šių metų mėnesius tarptautinio Palangos oro uosto paslaugomis pasinaudojo 150 639 keleiviai ir tai net 55 proc. daugiau nei per tą patį 2015 m. laikotarpį. Spalio 5 d. uostamiestyje finišuos gegužės 9 d. prasidėjęs kruizinės laivybos sezonas. „AIDA vita“ taps 51-uoju per jį į uostą atplaukusiu kruiziniu laivu. Skaičiuojant ir jo apie 1200 keleivių, iš viso Klaipėdoje apsilankys apie 64,2 tūkst. keleivių - apie 6-7 proc. daugiau nei pernai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą