Ir šešėlyje gyvenimas negerėja

Ir šešėlyje gyvenimas negerėja

Valdžia nuolat trimituoja, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Štai ir statistikai vakar pranešė, kad pernai trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis privačiame sektoriuje didėjo net 6 proc. Tačiau dirbančių už minimalią ar net mažesnę algą Lietuvoje gretos taip ir nesitraukia - jų apie penktadalis. Be to, dirbančių ne visu etatu kone dukart daugiau nei dirbančių už minimumą.

„Sodra“ skaičiuoja, kad darbuotojų, kurie dirba ne visu etatu ir gauna mažesnę už minimalią mėnesinę algą (MMA), Lietuvoje yra apie 168,5 tūkst. O gaunančiųjų 300 eurų siekiančią MMA yra kone perpus mažiau - 78,1 tūkst.

Žaidžia etatais

„Sodros“ turimais duomenimis, mažiausias algas Lietuvoje gauna kirpėjai.

O daugiausiai gaunančių mažiau už minimalią algą yra tarp padavėjų, barmenų, kambarinių.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija įžvelgia galimą šešėlį, todėl šiemet ketinama daugiau dėmesio skirti bendrovėms, mokančioms darbuotojams mažesnį nei minimalų atlyginimą.

„Šiemet esame pradėję tikslinius PVM mokėtojų tikrinimus, planuojame patikrinti apie pusę didžiųjų mokesčių mokėtojų. O kitąmet kartu su „Sodra“ ypatingą dėmesį skirsime ir mažus atlyginimus mokančioms įmonėms“, - vakar po posėdžio dėl kovos su šešėline ekonomika Vyriausybėje sakė laikinasis VMI vadovas Dainoras Bradauskas.

Ekonomistas Romas Lazutka pastebi, kad tarp mažiausiai uždirbančių - tų profesijų atstovai, kurie turi galimybes dalį pajamų susirinkti iš arbatpinigių. Darbdaviui paranku tokius žmones įdarbinti ne visu etatu, taip sumokant valstybei mažiau mokesčių. O štai darbuotojai dėl to tik nukenčia - rizikuoja gauti daug mažesnę pensiją.

„Dėl tų, kas dirba ne visu etatu, gali būti labai įvairiai - galbūt tas darbuotojas iš tiesų nėra reikalingas visą darbo dieną, todėl jis įdarbinamas puse etato. Bet, matyt, yra ir piktnaudžiavimo, kai dalis algos mokama nelegaliais būdais. Žmogus dirba visą darbo dieną ar net ilgiau ir dalį algos gauna „vokelyje“. Kyla klausimas, ar Lietuvoje iš tiesų yra tiek daug darbų, kur reikėtų tiek darbuotojų ne visu etatu. Užsienyje tai tikrai populiaru, kai įdarbinami studentai, o Lietuvoje? Aišku, mūsų mokesčių inspekcija bando tokius dalykus sukontroliuoti, bet tai sunku - mokesčių inspektoriams tektų skirtingomis valandomis eiti į darbovietę ir tikrinti, ar darbuotojas dirba visą darbo dieną, ar visu etatu“, - svarstė ekonomistas.

Lupa kaip gali

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė, paklausta, kodėl kirpėjai uždirba mažiausiai Lietuvoje, paaiškino, kad grožio sferoje didelė dalis darbdavių vengia sudaryti darbo sutartis su kirpėjais. Kirpėjai dažnai yra priversti dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą ir iš grožio salonų savininkų nuomoti darbo vietas.

„Jei ir yra kokio salono savininkas, kuris norėtų kirpėją įdarbinti pagal darbo sutartį ir rodyti visas įplaukas, ko gero, tas kirpėjas turėtų labai daug atidirbti, kad sau uždirbtų normalią algą. O mūsų sferoje yra taip, kad viskas priklauso nuo to, ar klientas ateina, ar ne. Atvirai pasakysiu: pati esu kirpėja ir moku sau algą. Uždirbu 2000 litų ir pusę tos sumos paaukoju mokesčiams. O nuo mūsų lupa kaip tik gali... Reikia ir liudijimą pirkti, darbo vietą nuomotis, pirkti sau darbo priemones, sumokėti mokesčius. Tik moki moki... Kartais pagalvoju, kaip apskritai mes išgyvename“, - apgailestavo ji.

Kiek ištraukė iš šešėlio?

Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, šešėlinė ekonomika šalyje traukiasi: praėjusiais metais ji sumenko 0,9 proc. Esą net keturi skirtingi tyrimai parodė šešėlio Lietuvoje sumažėjimą. Pavyzdžiui, profesoriaus Fridricho Šnaiderio (Friedrich Schneider) vertinimu, nuo 2013 iki 2014 metų šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo procentu ir sudarė 27,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Profesorius prognozuoja, kad šiemet „šešėlis“ Lietuvoje bus 25,8 proc., ir tikėtinas metinis 1,3 proc. šešėlinės ekonomikos masto mažėjimas būtų didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder