Anot bendrovės generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, kainos mažėjimą lėmė išaugusi elektros pasiūla: Latvijoje spalio 12-20 d. dvigubai išaugo hidrogeneracija, be to, buvo paleista Rygos šiluminė elektrinė, o Lietuvoje veikė Lietuvos elektrinės Kombinuoto ciklo blokas. Taip pat teigiamos įtakos turėjo ir spalį, palyginus su rugsėju, dvigubai padidėjusi generacija vėjo elektrinėse, užtikrinusi 5,7 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Daugiau sumažėti vidutinei kainai, "Energijos tiekimo" vadovo teigimu, neleido iki spalio 12 d. nuo 1000 MW iki 814 MW apribota elektros perdavimo jungtis tarp Latvijos ir Estijos. Taip pat spalio 12-20 d. iki 342 MW dėl remonto sumažėjo Estijos-Suomijos elektros jungčių "EstLink" pralaidumas, o 12-18 d. - elektros energijos importas iš Karaliaučiaus, kur buvo remontuojamas vienas iš dviejų šiluminės elektrinės gamybos blokų.
Nors nuo spalio 21 d. dirbo abi "Estlink" jungtys, tačiau dėl iki 750 MW apriboto Latvijos-Estijos jungties pralaidumo ne visa pigi skandinaviška elektros energija pasiekė Latviją ir Lietuvą. Neigiamos įtakos kainoms turėjo ir 2,8 proc. iki 0,84 TWh išaugęs elektros energijos suvartojimas, kurį lėmė vėstantys orai ir iki šildymo sezono pradžios naudoti elektriniai šildytuvai.
"Energijos tiekimas" prognozuoja, kad papildomai įjungus kogeneracines elektrines, lapkritį vidutinė elektros kaina turėtų sumažėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą