Jauni lietuviai nuosavo verslo imasi dvigubai rečiau negu estai

Jauni lietuviai nuosavo verslo imasi dvigubai rečiau negu estai

SEB bankas Baltijos šalyse atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino, kad maždaug kas antras 18-25 m. žmogus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra palankiai nusiteikęs steigti nuosavą verslą. Tačiau realių veiksmų lietuviai imasi dvigubai rečiau nei estai.

Kad ieško verslo idėjos, nurodė 26 proc. Lietuvos ir po 28 proc. Latvijos bei Estijos apklaustųjų. Kapitalo ieškantys nurodė 16 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 12 proc. estų. Pirmuosius žingsnius jau žengė 11 proc. estų, 8 proc. latvių ir - mažiausiai - 6 proc. lietuvių.

"Remiantis ekonomine logika, žmogus turėtų apsispręsti pradėti savo verslą tuo atveju, jei tikėtina nauda iš verslo yra didesnė negu dirbant samdomą darbą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kiek žmogui priimtina rizikuoti, nes daugeliu atvejų būnant verslininku tenka prisiimti kur kas didesnę riziką, negu dirbant samdomą darbą", - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, skirtumai tarp verslo aplinkos Lietuvoje ir Estijoje yra nevienareikšmiai. "Estijoje gyventojų gerokai mažiau negu Lietuvoje, bet jų pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, ir santaupos, tenkančios vienam gyventojui, yra didesnės. O didesnės pajamos ir turtas - tai ir didesnė vartotojų perkamoji galia, ir didesnė tikimybė, kad potencialūs verslininkai turės pradinį kapitalą", - sakė ekspertė.

Lietuvos jaunuolių nenoras rizikuoti yra panašus kaip Latvijoje ir vos didesnis negu Estijoje. Tačiau jauni lietuviai kur kas rečiau priežastimi ar pretekstu nesiimti savo verslo mini tai, kad jiems patinka dirbti samdomą darbą: tokį atsakymą pasirinko 13 proc. Lietuvos ir kone dvigubai daugiau - po 22 proc. Latvijos ir Estijos respondentų.

"Viena vertus, tokias jaunų žmonių nuotaikas iš dalies galėjo nulemti tai, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Kita vertus, remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai anksčiau negu jų bendraamžiai Estijoje ar Latvijoje pradeda dirbti, todėl galbūt mažiau idealizuoja samdomą darbą ir turi mažiau iliuzijų dėl samdomo darbo pajamų užtikrintumo ar stabilumo", - svarstė ekspertė.

Nurodžiusių, kad imtis verslo kliudo žinių trūkumas, dalis yra didžiausia Lietuvoje - 25 proc.; Latvijoje tokių yra 21 proc., Estijoje - 16 procentų. Tačiau, pasak J. Varanauskienės, sunku pasakyti, ar mūsų šalies jaunuoliai iš tiesų turi mažiau žinių apie tai, kaip imtis verslo, ar tiesiog skeptiškiau turimas žinias vertina.

"Pasitikėjimas savimi, nors ir nepagrįstas, yra svarbi sąlyga, norint pradėti verslą. Naujų įmonių gyvavimo trukmės statistika negailestinga - pagal ją rizika, kuriant verslą, dažnai nepasiteisina, tačiau naujų verslininkų vis atsiranda", - sakė ekspertė. Anot jos, toks pernelyg didelis atskirų žmonių pasitikėjimas savo jėgomis visuomenei gali būti naudingas: būtent šie žmonės pamato galimybes, jas išbando. Neretai tai vienintelis būdas visuomenei sužinoti, ar pasiteisina tam tikro verslo galimybės. (Vilmantė Lokcikaitė)

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder