Ką daryti, kad Lietuvoje liktų daugiau nei Vilnius, Kaunas ir Klaipėda

Apie tai Kaune kalbėta iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ diskusijoje „Gerai apmokamų darbo vietų kūrimas regionuose sugrįžtanti Lietuva“.

Vienas iš diskusijų dalyvių, Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys svarstė, kad pritraukti daugiau investicijų į kaimiškas vietoves neįmanoma, tačiau rajonų centrai galėtų būti kaip satelitai didesniems miestams:

„Manau, kad investicijų į Balbieriškį ir mažesnius miestelius neatvesime. Diskutuojame tarp trijų ir dešimties miestų.

Kita vertus, po Antrojo pasaulinio karo vykdyta Prancūzijos politika esą parodė, kad plėtoti regionus įmanoma. Pasak politiko, ir Lenkijos parengtas regionų plėtros planas yra geras, tik klausimas, kaip jis bus įgyvendintas.

D. Kreivio įsitikinimu, regionai tik tada bus stiprūs ir patrauklūs, kai kryptingai specializuosis vienoje ar keliose srityse. Tik vykdant siaurą specializaciją, kuriant klasterius, galima išauginti talentų ir juos pritraukti iš šalies.

Pasak politiko, užsienio investicijoms reikalinga ne tik palanki verslo aplinka, bet ir tinkamas valstybės institucijų požiūris, „VIP“ aptarnavimas.

„Taip pat svarbus lietuviškas verslas. Matome, kad kitą kartą labai sunku mūsų verslui pakeisti gamybos linijas, gamybą vienu kartu. Mechanizmai, kaip atsinaujinti – kainuoja bent nuo 500 tūkst. Eur.“, – aiškino buvęs ministras ir pridūrė, kad būtų tikslinga valstybei teikti pagalbą tokioms investicijoms.

Vis dėlto diskusijose dalyvavęs Šiaulių meras Artūras Visockas replikavo, kad tiek miesto savivaldybės taryboje, tiek priimant aukštesnio lygio politinius sprendimus, ne visada pavyksta užsitikrinti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų balsus.

Anot mero, kol bus kuriamos įvairios strategijos, regionai išnyks. O kad taip nenutiktų ir kad ateitų investicijos ir būtų sukurta darbo vietų, kartais pakanka visai nedaug – pavyzdžiui, nutiesti palyginti nedaug kainuojančią geležinkelio liniją iki laisvosios ekonominės zonos.

Savo patirtimi pasidalijo ir Airijos agentūros „Connect Ireland“ vadovas Andrew Parishas. Analogiškos lietuviškajai „Investuok Lietuvoje“ institucijos atstovas akcentavo ryšių stiprinimą su išeivija.

Jis priminė, kad prieš kurį laiką, Airija susidūrė su panašiomis problemomis kaip Lietuva. Daug jos gyventojų emigravo į didmiesčius arba į užsienį. Vis dėlto sprendimas užmegzti glaudesnius ir asmeninius ryšius su užsienyje gyvenančia diaspora pasiteisino.

A. Parishas pasakojo, kaip buvo pritraukta ne tik IT milžinė „Intel“ bet ir mažesnės bendrovės. Pavyzdžiui, užmezgus kontaktą su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu airiu, šis įtikino šiauriniame Airijos regione, toli nuo didmiesčių investuoti Jungtinės Karalystės (JK) bendrovę, kuri sukūrė per 100 naujų darbo o vadovauti jiems pakvietė tą patį airį, gyvenusi JK.

„Ryšys tarp diasporos ir jos pinigų svarbus. Tačiau taip pat svarbu, kad tai nebūtų ciniškas ryšys, kad svarbu ne tik tik pinigai.

Mes grįžome prie pagrindų – pradėjome dalyvauti kultūros, sporto ir t. t. Itin svarbus tas socialinis, kultūrinis, muzikinis ryšis. Mes neprašėme jų parsiųsti pinigų, prašėme pagalbos. Jie gali padėti, o tai suteikia pasididžiavimą savimi. Taigi svarbus ir pripažinimas, emocinis lygmuo, o ne tik finansinis“, – svarstė pašnekovas.

JAV bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ regiono vadovas Mantas Paškevičius atkreipė dėmesį, kad iššūkiai dėl regionų plėtros nėra vien Lietuvos iššūkiai. Esą ir kai kuriose JAV valstijose situacija yra dar sudėtingesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, daug valstijų pavydi Kalifornijai, kurioje Silicio slėnis pritraukia itin daug investicijų, o kitur tai padaryti gana keblu.

„Kokia situacija Lietuvoje? Vilnius įgauna pagreitį, Kaunas pastaruosius kelerius metus taip pat šauna į viršų. Kas už tų miestų? Emigracija didelė ir situacija nesikeičia. Investuoti svarstantis verslas ieško žmonių – ten jų nėra. Žmonės ieško gerų darbo vietų, o jų nėra.

Daug valstybių susidūrė su panašia situacija. Mano idėja ta, kad reikia susikoncentruoti. Niekas neprivers verslo kurti gerų darbo vietų, mokėti didelių atlyginimų, nebent tai bus naudinga. Reikia lyderystės, perlaužti spiralę, kuri tempia regionus žemyn“, – kalbėjo vadovas, pridūręs, kad skatinti reikia ne tik užsienio, bet ir vietos investicijas.

Jam antrino „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Reikėtų palaikyti ir Lietuvos verslą, palaikyti tokiomis pačiomis sąlygomis, kad galėtume plėtoti ir savo įmones. Kaip užauginti regionus? Manau, kad grąžinti žmones, kurie išvažiavo, sudėtinga. Vienintelis dalykas – kelti našumą“, – kalbėjo jis.

Verslininkas akcentavo, kad Lietuvoje eksportas sudaro apie 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai panašus rodiklis kaip Vokietijos ir kitų pažangių šalių. Kad Lietuva ir toliau būtų konkurencinga šioje srityje, reikalingos investicijos. Esą reikia politikų pagalbos, kad būtų taikomos mokestinės lengvatos reinvestuojamam pelnui.

V. Janulevičius pasakojo, kad jo atstovaujama bendrovė jau kelerius metus turi gamyklą Estijoje. Jo pastebėjimu, šioje valstybėje valdžia kur kas daugiau bendrauja ir diskutuoja su verslu, įsiklauso į jo poziciją. Esą tokia sinergija padeda eiti į priekį.

„Estija tikrai yra priekyje, nes jie moka susitarti tarpusavyje ir turi kryptį“, – apibendrino jis ir pridūrė, kad šiaurinėje kaimynėje orientuojamasi daugiau į intelektinių produktų kūrimą, o ne į pramonę, kuri Lietuvoje stipresnė. Kita vertus, įtakos Estijos ekonomikai turi ir tas faktas, kad per 100 tūkst. estų dirba Suomijoje.