Lietuvos antstolių rūmai po 10 profesinės veiklos metų nusprendė, jog pats laikas detalizuoti reikalavimus profesinei etikai. Taigi neseniai per dvyliktąjį Antstolių susirinkimą buvo priimtas naujos redakcijos Antstolių profesinės etikos kodeksas. Naujajame kodekse aiškiau apibrėžiami ir šiurkštūs profesinės etikos pažeidimai, taip pat įtvirtinti kur kas platesni etinės ir moralinės atsakomybės principai antstolių profesijai. Apie visa tai „Vakaro žinios“ kalbėjo su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku Aleksandru SELEZNIOVU.
- Lietuvos antstolių rūmai konkretizavo profesinės etikos reikalavimus. Kodėl to prireikė? - „Vakaro žinios“ klausė A.Selezniovo.
- Mes, kaip asociacija, per 10 metų pamatėme, kad mūsų etikos kodeksas ne tai, kad pasenęs, tačiau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, kuriuos mes patys bandome išgryninti savo asociacijos nariams. Atsižvelgdami į per 10 metų susiformavusius santykius, pabandėme juos labiau konkretizuoti. Todėl kodeksas buvo patobulintas. Iš esmės buvo įtvirtinti griežtesni reikalavimai antstolio etikai ir elgesiui, šiuo atveju daug dėmesio kreipiama į antstolio, kuris nevykdo savo pareigos. Tarkime, jeigu jis yra kaip skolininkas tam tikrose bylose ir turi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau savo pareigos nevykdo, už tai gali būti traukiama į drausminę atsakomybę dėl etikos pažeidimų.
- Jūs turite būti pavyzdžiai.
- Taip, ir rodyti, jog mes patys vykdome prievoles, atsiskaitome laiku ir nevengiame, nevilkiname. Kitas dalykas, elgesys. Ne tik darbo metu, bet ir po darbo turime laikytis tam tikrų moralinių principų, kad antstolio vardas nebūtų žeminamas. Mūsų profesija ir šiaip savo pavadinimu siejasi kai kuriems žmonėms tik su neigiamomis emocijomis. Etikos kodeksu bandome įtvirtinti tai, kad mes patys turime elgtis šiek tiek kitaip, keisti požiūrį, savo elgesiu skleisti pozityvumą. Kad ir visuomenės požiūris į mus būtų pozityvus.
- Būna atvejų, kai žmogus pamiršta, jog reikia susimokėti baudą, o iš antstolių negauna pranešimų, jog susimokėtų, ir suma toliau auga.
- Kiekviena situacija nelygi bendrajai situacijai, mes galime konkrečiai kalbėti apie konkretų asmenį ir jo problemą, bet mes susiduriame su bendra problema, kuri yra visuomenėje. Tai yra visos institucijos, įskaitant ir antstolius, ir organizacijas, kurios skiria nutarimus, įtraukia asmenį administracinėn atsakomybėn, vadovaujasi viešais registrais ir viešais duomenimis, esančiais registruose. Kitaip tariant, jeigu asmuo viešame registre nurodo savo deklaruotą gyvenamąją vietą, pvz., Marijampolėje, o pats gyvena Vilniuje, tai tas asmuo, organizacija ar antstolis visų pirma dokumentus siųs į Marijampolę. Gali būti ir taip, kad tas žmogus tokiu atveju dokumentų ir negauna.
- Kas tuomet?
- Tuomet įsijungia kitas institutas, kaip informuoti asmenį, kuris nėra savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Atsiranda vieši paskelbimai internete, per spaudą. Nors dabar to jau nebėra, mes raginimus skelbiame savo internetinėje svetainėje. Gyvename elektroninės erdvės amžiuje, kitą kartą žmonės nurodo elektroninio pašto adresus, kur siųsti pranešimus, šiuo atveju mes, kaip institutas, sveikiname tokį dalyką, labai smagu, kad žmonės nurodo elektroninio pašto adresus, ir taip supaprastina dokumentų įteikimą. Žmogui nedidėja ir vykdymo išlaidos, kai informuojama elektroniniu paštu, registruotu laišku. Tokio popierinio registruoto laiško įteikimas kainuoja 5 litus, būna, ir daugiau.
- Papasakokite plačiau apie antstolių informacinę sistemą.
- Šiandien galime pasidžiaugti, kad antstolių informacinė sistema iš esmės jau pradeda veikti, pirma kregžde galime vadinti elektronines varžytynes, tai yra antstolių informacinės sistemos viena iš dalių, posistemių. Ši posistemė startavusi nuo 2013 metų sausio 1 dienos. Ilgainiui antstolių informacinė sistema turėtų tik tobulėti ta linkme, kad visa vykdomoji byla persikels į elektroninę erdvę. Tai reiškia, kad visi procesiniai dokumentai, kaupiami elektroninėje laikmenoje, ir asmuo, kuris bus baudžiamas, turės skolą, galės su savo vykdomąja byla susipažinti iš bet kurio pasaulio taško prisijungęs prie sistemos ir pasižiūrės, kokius veiksmus antstolis yra atlikęs.
- Keisis ir įkainiai?
- Nereikės siųsti popierinių dokumentų, supaprastės dokumentų įteikimas, galbūt nereikės atlikti tam tikrų veiksmų, kuriuos mes šiandieną atliekame, ir tai be jokių abejonių skatins mus piginti išieškojimo procesą.
- Koks antstolių piktnaudžiavimo mastas?
- Tokių atvejų pasitaiko, jie nepuošia mūsų profesijos. Ką reiškia piktnaudžiauja? Nesusišneka arba dėl tam tikro nesusikalbėjimo įvyksta nepamatuoti veiksmai iš pareiškėjo arba iš antstolio pusės. Žinoma, tokių nesusipratimų pasitaiko.
- Koks turėtų būti pavyzdingas antstolis?
- Geras klausimas. Mes keliame klausimą kaip asociacija, nes asociacija jokiu būdu neprižiūri antstolio procesinių veiksmų - juos prižiūri teismas. Mes galime kalbėti apie dorovinius kriterijus, pagrindiniai: mandagumas, korektiškumas, teisėtumo, objektyvumo laikymasis.
- Kiek antstoliai uždirba?
- Antstolis atlyginimo negauna, valstybė nėra jo darbdavė, ji antstoliui suteikia įgaliojimus teikti tam tikras viešas paslaugas funkcijų pavidalu. Šiuo atveju - vykdyti teismo sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus. Antstolis negauna atlyginimo, jis išsilaiko iš jam išmokamų vykdymo išlaidų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Rašyti komentarą