Kas atsakys už 40 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų iššvaistymą?

Iš konkurso pašalino

Nors šiuo metu teismuose dar nagrinėjamos kelios su konkursu susijusios bylos, Kalėjimų departamentas konkurso laimėtoją tikisi išsirinkti dar šiemet. Jis bus pasirinktas iš dviejų dalyvių - bendrovių „Hanner“, „Dailista“ ir „Corpus A“ konsorciumo arba įmonės „MG Valda“ antrinės bendrovės „Pilies projektai“.

„Hanner“ konsorciumas konkurso pradžioje projektą įgyvendinti siūlėsi už 273,2 mln. litų, „Pilies projektai“ - už 289,4 mln. litų, o iš konkurso pašalintas ir tiesos vis dar ieškantis „City Service“ konsorciumas - už 233,17 mln. litų.

Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą planuojama iškelti į Pravieniškes. 2012-ųjų birželį Kalėjimų departamentas paskelbė konkursą, kviečiantį investuotojus. Tokį norą pareiškė trys įmonės, tačiau vieną dalyvių - apie 40 mln. litų mažesnę kainą nei kiti du kandidatai pasiūliusią bendrovę „City Service“ - KD komisija iš konkurso pašalino. „City Service“ apskundė tokį konkurso komisijos sprendimą Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) kaip nepagrįstą, tačiau VPT palaikymo nesulaukė.

Šių metų gegužę Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus iškeldinimo konkursas buvo nutrauktas „dėl per didelių siūlomų kainų“. Pranešta, kad pradėtos neskelbiamos derybos, tačiau į jas vėl pakviesti tik du konsorciumai. Nors šiame procese vėl bandė dalyvauti ir „City Service“ su „Realco statyba“, KD grąžino bendrovėms neatplėštus vokus su pasiūlymais. Kaip argumentavo tuometis departamento vadovas Artūras Norkevičius, neseniai tapęs vidaus reikalų viceministru, bendrovės turėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, tačiau to nepadarė.

Ieškodama teisybės bendrovė „City Service“ ne kartą kreipėsi ir į teisėsaugos institucijas reikalaudama stabdyti, jų įsitikinimu, neskaidriai vykstantį konkursą, ir pritaikyti jam laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau tokio reikalavimo teismai netenkino.

Kaina vis didėja

Negana to, paaiškėjo, kad neskelbiamų derybų būdu vykstančio konkurso dalyvėms, ir taip jau siūliusioms didesnę kainą nei iš konkurso pašalinta bendrovė, leista padidinti jų siūlomą kainą dar 10 mln. litų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tai galima būtų daryti, jeigu būtų pakeistos konkurso sąlygos, tačiau KD patikino, kad sąlygos nebuvo pakeistos.

Metų pabaigoje VPT pradėsianti vadovauti Diana Vilytė „Vakaro žinioms“ teigė dar neturinti įgaliojimų gilintis į tai, kas vyksta jos būsimoje darbovietėje, tad tik seka viešoje erdvėje pasirodančią informaciją. Ji patikino, kad konkrečias, ypač - rezonansines, situacijas analizuos pradėjusi eiti pareigas.

Laikinai VPT vadovaujančios direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės teigimu, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tuomet, kai tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos aplinkybės. Viena iš jų - po neįvykusio atviro konkurso.

„Vykdant derybas po neįvykusio konkurso, pirkimo sąlygos negali būti keičiamos iš esmės. Esminėmis sąlygomis laikomas pirkimo objektas, pagrindinės sutarties sąlygos, - sako S.Jurgelevičienė. - Na, o kaina, be abejo, jau yra derybų objektas ir derybų metu ji turėtų būti sumažinama - nebent yra pagrįstos priežastys ją padidinti.“ Ji taip pat informavo, kad derybos dėl Lukiškių tardymo-izoliatoriaus iškeldinimo tebevyksta, o VPT šį pirkimą tikrins - perkančiosios organizacijos jau paprašyta, kai įvykdys derybas, pateikti medžiagą vertinimui. Tuomet ir galima bus atsakyti, yra ar ne pažeidimų.

Atsakomybė neaiški

Laikinosios VPT vadovės teigimu, atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus tenka perkančiosios organizacijos vadovui ar jo sudarytai komisijai, kitiems pirkimus vykdžiusiems asmenims.

Kas būtų atsakingas šio pirkimo atveju, jei visgi paaiškėtų, kad valstybė patyrė nuostolių, - nežinia. Mat kol vyksta konkursas, jau pasikeitė ir VPT, ir KD, ir konkurso komisijos vadovai bei atsakingi asmenys.

„Vakaro žinioms“ buvusio KD vadovo, šiuo metu vidaus reikalų viceministro A.Norkevičiaus paklausus, kas bus atsakingas, jei visgi paaiškės, kad vykdant konkursą valstybei buvo padaryta mažiausiai 40 mln. litų žala, jis pasiūlė to teirautis Kalėjimų departamente arba Teisingumo ministerijoje. KD Biudžeto planavimo skyriaus vedėjos Jurgitos Žilienės, šiuo metu vadovaujančios konkurso komisijai, atsakymo į šį klausimą sulaukti taip ir nepavyko.

Vagiama susitarus

Seimo nario Naglio Puteikio teigimu, normalioje kultūringoje ES valstybėje, jeigu būtų skelbiamas toks milžiniškas konkursas dėl kalėjimo iškėlimo, jis tikrai būtų tarptautinis. Tačiau Lietuvoje konkurso reikalavimai surašomi dviem verslininkų ir Prezidentūros draugų ratams.

„Lietuvos nomenklatūra eilinį kartą apvagia mokesčių mokėtojus - net neabejoju, kad kelios dešimtys milijonų čia bus pavogta vien todėl, kad konkursas - ne viešas, o keliems asmenims, ir visos šios kombinacijos prasideda dar rašant konkurso sąlygas. Netikiu, kad eilinis Kalėjimų departamento klerkas, surašęs tas sąlygas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų tiek drąsos, neturėdami politinės nomenklatūros „stogo“, - „Vakaro žinioms“ sakė N.Puteikis.

Dėl Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurso Seimo narys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir sulaukė atsakymo, kad klausimas persiųstas nagrinėti Vilniaus prokuratūrai. „Tai manęs visiškai nenustebino. Būtų labai naivu galvoti, kad prezidentės vadovaujama prokuratūra stos ginti viešąjį interesą“, - sakė jis.

Teisingumo ministerijos atsakymas:

„Privataus partnerio atrankos procedūrą projektui, pagal kurį bausmes Lukiškių tardymo izoliatoriuje atliekantys nuteistieji bus perkelti į Pravieniškėse planuojamą pastatyti naują kalėjimą, vykdo Kalėjimų departamento direktoriaus, o ne Teisingumo ministerijos sudaryta viešojo pirkimo komisija. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Norėtume pabrėžti, kad Teisingumo ministerija neturi teisės kištis į komisijos darbą arba kitu būdu daryti įtaką komisijos nariams, nes tokie veiksmai prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymui.“