Tačiau paskaitėlės apie meilę ir vaikus sužadėtiniams kainuoja ne tik laiko, bet ir pinigų. Bet net ir nesituokiant bažnyčioje, o tik civilinės metrikacijos biure, išlaidų pamažės nežymiai, mat keliaujant iki išsvajoto vedybinio gyvenimo teks sumokėti už kiekvieną žingsnį.
Gyvenimo pamokos
Piršlybų sukeltą euforiją sužadėtiniams greitai numalšina išlaidų sąrašas. O jis nusidriekia dar gerokai anksčiau vestuvių. Į „Vakaro žinių“ redakciją kreipėsi pasipiktinęs būsimasis jaunikis iš Ukmergės, mat jo šeimos iždą patuštino Šeimos centre rengiami sužadėtinių kursai, be kurių kelias bažnyčios altoriaus link jaunavedžiams yra užkirstas. Vyras tikino neprieštaraujantis išklausyti vedybinio gyvenimo pamokų, tačiau tai, apie ką kalbama sužadėtinių kursuose, esą anaiptol neprimena paskaitų apie meilę ir pagarbą. Maža to, jaunuoliai už kursus dar turi susimokėti. Pageidautina vokelyje.
„Įdomumą labiausiai sukėlė tai, kad tas šeimos centras nėra profesionalus. Iš pažįstamų teko girdėti, kad anksčiau šitas paskaitas skaitydavo kunigas. Aš mielai dalyvaučiau tokiose paskaitose. O dabar apie kokį galime kalbėti pasiruošimą, jei lektorė valandą pliurpė, kaip ji gimdė arba kaip atostogavo“, - stebėjosi pašnekovas.
Nors kursai susideda vos iš 8 pamokų, joms paruošta anaiptol nemažai literatūros, kurią reikia dar ir nusipirkti. „Pamokos vyksta kas antrą sekmadienį. Nuo 12 val. iki 1 val. reikia dalyvauti šv. Mišiose, kurios jau užskaitomos kaip viena pamoka. Po mišių dar valandą reikia praleisti pamokoje. Mums iš karto prikišo iš spintos visokiausių knygučių po 4 litus už vienetą, kurių kiekvienam reikėjo nusipirkti po 4. Dar išdalino sužadėtinių sąsiuvinius po 16 litų“, - pinigų švaistymu piktinosi būsimasis jaunikis.
Slaptas mokestis
Tačiau labiausiai vyras apstulbo išgirdęs, jog priverstiniai kursai dar ir mokami. Už kelių valandų plepalus apie bet ką poros esą prašoma susimokėti 100 litų, kurie imami slaptai. Paklaustas, ar nemąstė nepirkti siūlomos literatūros ir nemokėti už pamokas, vyras atsakė, kad nenorėjo gadintis šventinės nuotaikos. Mat lektorė su didele panieka pasakojo apie vieną porą, kuri nesutiko susimokėti, taip duodama suprasti, kad tai visiškai nepriimtina.
„Tačiau aš nežinau, kam duodu tuos pinigus. Jei būtų kasos čekis ar mokėjimas būtų kitaip įformintas - kita kalba. Dabar tokie laikai, kad net turguje kasos aparatai stovi. O mums jau pirmą pamoką pasakė, kad sumokėti turime tyliai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nesuuostų. Man negaila to šimto litų, tačiau aš turiu žinoti, už ką ir kam moku“, - aiškumo situacijoje pritrūko jaunikiui iš Ukmergės.
„Atleisti ir švęsti“
Tuo tarpu Ukmergės dekanato šeimos centro vadovė Ramutė Sakalauskienė į siūlomus kursus žiūri labai rimtai ir yra įsitikinusi, kad jie poroms labai naudingi, esą sužadėtiniai pabaigę kursus pradeda kitaip mąstyti, ima vienas kitą pažinti, susidraugauja su kitomis poromis. Paklausta, ko kursuose mokoma, R.Sakalauskienė skubiai atsinešė pratybų sąsiuvinį pabrėždama, kad sužadėtiniai mokomi pagal naują programą, o kiekvienoje pamokoje aptariama vis kita tema.
„Pirmoje pamokoje kalbama, kas mums svarbu gyvenime, šeimoje. Antroji pamoka yra psichologinė paskaita apie bendravimą ir bendrystę. Kitas susitikimas vadinasi „Atleisti ir švęsti“, toliau kalbama apie santuokos sakramentą ir pan. Tačiau pagrindinė tema yra apie vaisingumo pažinimą ir natūralų šeimos planavimą, nes Bažnyčia pripažįsta tik natūralų šeimos planavimą. Tuose pratybų sąsiuviniuose yra ir namų darbai, kuriuos sužadėtiniai privalo atlikti“, - kursų programą pristatė Ukmergės šeimos centro vadovė.
Reikia pinigų
Paklausta, kas dėsto pamokas sužadėtiniams, R.Sakalauskienė tikino, kad su jaunuoliais dirba profesionalūs lektoriai. „Pas mus kursus vedu aš, kita lektorė ir kunigas. Lektoriai yra baigę Lietuvoje organizuojamus kursus pagal atnaujintą programą“, - mokytojų profesionalumą įrodinėjo moteris.
Šeimos centro vadovė neslepė, kad už šią altruistišką iniciatyvą prašoma susimokėti arba kitaip - paaukoti. „Mokestis yra kaip ir bažnyčioj, t. y. auka. Aišku, ji nėra privaloma. Juk būna mažai lėšų turinčių porų. O dėl to jos negali nesituokti. Todėl tos aukos dydžio niekas negali nustatyti. Mes apskritai negalime atvirai imti pinigų“, - apie pinigines rinkliavas atvirai kalbėjo R.Sakalauskienė, esą surinkti pinigai reikalingi šeimos centrui išlaikyti, vaišėms, leidžiamam šeimos centro stendui ir, žinoma, lektorių atlygiui už darbą.
Prioritetas - bažnyčia
Tačiau netgi atsisakius bažnytinės santuokos, piniginė pastorėtų nežymiai. Pačios santuokos įregistravimas sužadėtiniams kainuoja 70 litų, o jei šie santuoką nori įregistruoti reprezentacinėje arba pačių pasirinktoje vietoje, kaina šokteli iki 210 litų. Tiek kainuoja formalumai, o poroms, kurioms neužtenka tik padėti parašus, papildomos pramogos taip pat kainuos. Kaip pasakojo Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ignatavičius, šiomis paslaugomis rūpinasi privačios įmonės, esą pats Civilinės metrikacijos skyrius turi tik valstybinę muzikantę, kuri groja per ceremoniją. Paklaustas, ar daug jaunavedžiai pasiruošę išleisti įsimintinai dienai, pašnekovas teigė pastebėjęs tendenciją, jog tapo populiaru užsakinėti vedybų planuotojus. „Tokios įmonės nuo pradžios iki pabaigos surežisuoja šventę ir viskuo pasirūpina. Tačiau tai, žinoma, kainuoja brangiau nei pačiam organizuoti vestuves“, - atkreipė dėmesį Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas.
Pasak K.Ignatavičiaus, didžioji dalis porų, nepaisydama visų išlaidų, renkasi santuoką ir civilinės metrikacijos biure, ir bažnyčioje. „Jaunavedžių amžius išlieka maždaug tas pats. Sumažėjo tik pačių jauniausių besituokiančiųjų. O bažnyčioje nesituokia tik tie, kurie nebegali to padaryti, nes prie altoriaus eina nebe pirmą kartą“, - vestuvių tendencijas pristatė pašnekovas.
Taupios vestuvės
Tačiau vestuvių iškilmių paslaugas teikiantis verslininkas Viktoras Vėberis ne itin džiaugiasi besituokiančių porų išlaidumu, esą palyginti su ankstesniais metais, poros išleidžia vis mažiau. Paklaustas, kokias paslaugas jaunavedžiai gali užsisakyti, verslininkas išvardino kelias populiariausias.
„Pirmiausia jaunavedžiai nori, kad Santuokų rūmuose būtų kokybiškai grojama. Tam turim styginių kvartetą, kuris kainuoja 70 litų. Taip pat užsisako fotografo paslaugas, kurių kaina svyruoja nuo 15 litų iki 150 litų, o nuotraukos pagaminamos iš karto, - dėstė pašnekovas. - Taip pat jaunavedžiai senoviniu būdu su plaktuku nusikala monetą. Yra specialus priekalas ir žalvarinis ruošinukas. Poros išsirenka simbolį, kurio jiems labiausiai reikia. Yra laimės, bičiulystės, meilės ir stiprybės monetos. Kurią nori, tą ir išsikala. Būna, kad jaunavedžiai prasigręžia skylę ir nešioja monetą ant kaklo, nes tiki, kad tą dieną nukalta moneta turi tam tikrų galių“, - tradicijas metrikacijos biure pristatė V.Vėberis.
Pasak verslininko, netradicinių pramogų prašoma retai. „Na, per sezoną būna kokie trys atvejai, kai jaunavedžiai atvažiuoja su karieta. Bet labai mažai, tai brangus dalykas. Šampanu visi apsirūpina patys. Dabar švenčiama taupiau. Ir nuotraukų, ir muzikos nereikia. Sako, kad patys padainuos. Pastebėjome, kad kai atvažiuoja paprasti žmonės su paprastom mašinom, užsisako viską. O tiems, kurie atvažiuoja prabangiom mašinom, iš viso nieko nereikia. Tokiems žmonėms labai rūpi įvaizdis, išorė, o ne dvasiniai dalykai“, - pastebėjimus žėrė V.Vėberis.
Agnė GRIGALIŪNIENĖ - TV laidų vedėja:
Aš manau, kad sužadėtinių kursai tikrai reikalingi. Ypač, jei žmonės ruošiasi tuoktis bažnyčioje. Tačiau mes ne į pirmus pasitaikiusius kursus ėjome. Intesyviai ieškojome tų, kurie mums tiktų visomis prasmėmis. Mums netiko tokie, kur praleidi porą paskaitų su 200 žmonių ir nėra jokio asmeninio kontakto. Mes pasirinkome kursus, kuriuos būtų galima palyginti su psichologo kabinetu. Vyko paskaitos, buvo uždavinėjami namų darbai. Kai kuriems žmonėms tos paskaitos galėjo atrodyti per paprastos, kitiems jos yra per sudėtingos. Tačiau jos sudarytos taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų jas įsisavinti.
Aš ten su savo vyru tikrai nėjau klausytis patarimų, kokie turėtų būti santykiai. Niekas to negali papasakoti. Galbūt galima sužinoti, kaip išvengti šeimyninių ginčų, konfliktų ir pan. Žmonės kartu gyvendami turi patys išmokti būti vienas su kitu. Tačiau man tos paskaitos buvo naudingos tuo, kad buvo kalbama ne apie santykį su būsimu vyru, bet santykį su Dievu. Paskaitose sutikau jauną ir išmintingą kunigą, kuris ėjo į visas diskusijas, į kurias aš jį kviečiau. Tas man labai patiko, nes, mano nuomone, šiais laikais Bažnyčioje trūksta diskusijos ir ypač su jaunais žmonėmis. Yra tam tikros tiesos, taisyklės, kurių neva visi turėtų laikytis, bet niekas nepaaiškina, kodėl. Manau, kad nemaža dalis jaunimo nori eiti į bažnyčią ir tuoktis joje ne tik dėl gražios ceremonijos, bet todėl, kad tiki tuo, ką daro.
Mes atradome kursuose dalykus, kurie mums labai patiko. Žinoma, buvo ir tokių situacijų, kai mes likome nesuprasti. Tačiau juk ne egzaminą laikai, o ateini praplėsti savo akiračio ir kiekvienas randa tai, kas jam reikalinga.
Mes už kursus mokėjome oficialiai. Jau kursų pradžioje žinojome, kiek jie mums kainuos. Todėl mes problemų dėl to nekeliame. Aš manau, kad jaunuoliai, ypač iki 25 metų, kurie eina tuoktis į bažnyčią, turėtų dar ne tokius kursus išklausyti, kad suprastų, ką jie daro. Aplink mus yra labai daug pavyzdžių, kaip santuokos yra, ir man tai negražu. Jau geriau žmonės pagalvotų iki tol, ar jiems tikrai reikia įteisinti santuoką prieš Dievą. O galbūt užtenka tik prieš valstybę.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą